Malplaquet mūšis (Malplak mšis), Prancūzijos ir sąjungininkų – Anglijos, Austrijos ir Olandijos – kariuomenių mūšis per Ispanijos įpėdinystės karą (1701–14). Vyko 1709 prie Malplaquet kaimo (į pietus nuo Monso, Belgija). Prancūzijos kariuomenę (vadas C. L. H. de Villars’as) sudarė 90 000 žmonių (60 pabūklų), sąjungininkų (vadai Eugenijus Savojietis ir Johnas Churchilis, Malborough hercogas) – 117 000 žmonių (100 pabūklų). Prancūzijos kariuomenė, žygiuodama padėti sąjungininkų apgultai Monso tvirtovės įgulai, susidūrė su jų kariuomenės avangardu ir perėjo į gynybą patogioje vietoje (aukštumoje tarp dviejų miškų). Prancūzai įtvirtino savo pozicijas (ir sparnus). Sąjungininkai nutarė pulti prancūzus iš fronto ir kairiojo sparno pusės apeidami mišką. Sąjungininkų puolimas iš fronto pusės, padedant artilerijai, nepavyko, bet kairiojo sparno puolimas apėjus mišką Eugenijui Savojiečiui pavyko ir sukėlė grėsmę prancūzų kariuomenės užnugariui ir komunikacijoms. Prancūzai, metę į mūšį rezervą, puolimą atrėmė, bet ne kontratakavo, todėl išliko grėsmė prancūzų komunikacijoms; tai privertė juos vakarop palikti pozicijas ir trauktis Valenciennes’o miesto link. Per Malplaquet mūšį sąjungininkų užmušta ir sužeista 25 000–30 000, prancūzų – 14 000 žmonių. Malplaquet mūšis – tipiškas tų laikų kordoninės sistemos (jai būdinga gynybinis pobūdis ir pasyvumas) mūšis. Per jį prancūzai siekė išsaugoti užimtas patogias gynybines pozicijas ir jas dar labiau įtvirtino, o sąjungininkai nepersekiojo pasitraukiančios Prancūzijos kariuomenės. 1709 10 jie paėmė Monso tvirtovę.
2271