maltiẽčių kalbà, afrazijiečių šeimos semitų grupės kalba. Maltos Respublikos valstybinė kalba (kartu su anglų kalba, 403 000 kalbančiųjų), t. p. vartojama Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Tunise, Alžyre, Libijoje. Iš viso kalbančiųjų 482 000 (2012). Susiformavo 9–13 a. iš arabų kalbos, kai kurių kalbininkų skiriama arabų kalbos Maltos tarmių grupei; ryški romanų (daugiausia italų) kalbų įtaka. Maltiečių kalbos fonetika iš esmės skiriasi nuo arabų rašomosios bendrinės kalbos fonetikos ir iš dalies nuo arabų šnekamosios kalbos. Struktūriškai artima arabų šnekamajai kalbai, labiausiai Magribo atmainai. Nėra emfatinių, uvuliarinių (γ ir h), faringalinių (ε) priebalsių, turi fonemas p, v, z, ċ, didesnė balsių sistema (a, ā, e, ē, i, ī, o, ō, u, ū, diftongas ie). Išnykusi linksnių kategorija, pakitusi sintaksė ir leksika (daug skolinių iš italų ir anglų kalbų). Žodžių tvarka sakinyje SVO (veiksnys–tarinys–papildinys). Maltiečių kalbos gramatinei sandarai (kitaip nei arabų literatūrinei kalbai) būdinga analitiškumas. Vartojami lotyniškieji rašmenys.
2271