Máltos architektūrà
Iki 11 amžiaus
Išliko neolito laikotarpiu iš didelių klinties blokų statytų pusės elipsės plano šventyklų, dengtų skliautais, apjuostų masyvia siena; Ħaġar Qimas, Ta’Ħaġratas, Skorba, Tarxienas, Mnajdra, Ġgantija – pasaulio paveldo vertybės (nuo 1980, 1992). Ħal Saflienio ikiistorinio laikotarpio požeminis nekropolis prie Paolos – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1980). Bronzos amžiuje plito Kretos‑Mikėnų kultūros menas. Išliko kartaginiečių įrašų, kapų, romėnų pastatų (Junonos šventyklos, citadelės Gozo), 3–5 a. katakombų griuvėsių – Šv. Pauliaus (Šv. Pauliaus bažnyčioje, 17 a.), Šv. Agotos (abi Rabate), Tal Mintna Mqabboje.
11–18 amžius
Nuo 11 a. architektūrą veikė Sicilijos (normanų) menas; pastatyta romaninių ir gotikinių pilių, rūmų, bažnyčių su ornamentuotais langais (išliko 14–15 a. Gatto Murinos, Falzono rūmai Mdinoje, dalis Šv. Angelo forto Birgu, Šv. Grigaliaus pranciškonų bažnyčia Żejtune). 16–18 a. pastatyta daug Maltos ordino gynybinių įrenginių.
Šv. Pauliaus bažnyčia Rabate (17 a.)
Po 1693 žemės drebėjimo perstatyta Mdina (Šv. Pauliaus katedra, 1702, architektas L. Gafa), pagal taisyklingą architekto F. Laparelli planą pradėta statyti Valeta (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1980). Valetoje pastatyta renesanso, baroko statinių ir jų ansamblių: Šv. Augustino bažnyčia (1571), Magistro rūmai (1574, dabar Maltos parlamento rūmai), Šv. Jono katedra (apie 1578; visų architektas G. Cassaras), Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia (1699, architektas L. Gafa). 18 a. pabaigoje architektūroje atsirado klasicizmo apraiškų (Maltos nacionalinė biblioteka Valetoje, 1796, architektas S. Ittaras).
19 amžius–21 amžiaus pradžia
Maltos parlamento rūmai Valetoje (2015, architektas R. Piano)
19–20 a. pastatyta neoklasicistinių (rotondinė pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika, dar vadinama Mosta Dome Mostoje, 19 a. pirma pusė, architektas G. Grongnet de Vassé; operos teatras Valetoje, 1866, architektas E. M. Barry, 1942 sugriautas), neoromaninių (Ta’Pinu bazilika Gozo, 1931, architektas A. Vassallo), neogotikinių (Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Sliemoje 1859, rekonstruota 1958), art nouveau (Ballutos namas, 1928, architektas B. MacDougallis Pirie). Po 1964 pastatyta modernių šiuolaikinių pastatų: Šv. Juozapo bažnyčia Manikatoje (1974, architektas R. Englando), Auroros operos teatras Viktorijoje (1976), Portomaso pastatų kompleksas San Ġiljane (apie 2007, architektas M. J. Mercieca ir kiti), Metropolio bokštai Gziroje prie Valetos (pradėti 2015, architektūrinė bendrovė EM Architects, architektas E. Mintoffas), Maltos parlamento rūmai Valetoje (2015, architektas R. Piano) ir kiti.
Pasaulio paveldo vertybės
Neolito laikotarpio šventyklos (nuo 1980, 1992), Ħal Saflienio ikiistorinio laikotarpio požeminis nekropolis prie Paolos, Valeta (abu nuo 1980).
2271
Maltos kultūra