Máltos dail
Yra išlikusių senųjų neolito dailės radinių – gyvenimo medžio simbolika, reljefiniu dekoru su gyvūnų (avių, jaučio, kiaulės, gyvatės) atvaizdais puoštos akmeninės šventyklos (Tarxieno šventykla, 3600–2500 prieš Kristų). Jų teritorijoje rasta terakotinių ir akmenyje raižytų dievybių atvaizdų, hiperbolizuotų moters statulų (vadinamoji Stora dama prie Tarxieno šventyklos įėjimo, 3600–2500 prieš Kristų), vaizduojančių deivę Motiną, Venerą (Ħaġar Qimo šventyklos Venera 3000–2500 prieš Kristų), jos dekoruotos raižytu ornamentu. Nuo 7 a. prieš Kristų, įsikūrus finikiečiams, pradėti gausiai gaminti metalo dirbiniai: auksiniai karoliai, žiedai, amuletai, paauksuotos sidabrinės apyrankės. Auksinės apyrankės daugiausia puoštos finikiečių motyvais (grifai, palmetė, saulės diskas), auksiniai amuletai – Egipto (Anubis, Horas) dievų atvaizdais. Romos imperijos laikotarpiu (218 prieš Kristų–870 po Kristaus) sukurta didelių marmuro statulų, vaizduojančių moteris su drapiruote (apie 2 a.). Išliko kartaginiečių įrašų, 4–5 a. katakombų griuvėsių, sarkofagų, gausu bizantiškojo stiliaus ir arabų taikomosios dailės kūrinių. Maltos dailės raidai turėjo įtakos užkariautojų, daugiausia krikščioniškojo meno tradicijos. Nuo 11 a. dailę veikė Sicilijos menas. 15 a. pabaigoje Renesanso idėjas skleidė italų tapytojo Antonello da Messinos sekėjai. 16 a. Maltoje įsikūręs ir Maltos ordinu pasivadinęs Šv. Jono riterių ordinas diegė savo kultūrą ir tradicijas, dekoruoti rūmus ir bažnyčias buvo kviečiami italų ir flamandų dailininkai manieristai. Bažnyčių interjerai puošti italų tapytojų Caravaggio, M. Preti (1613–1699) paveikslais. Caravaggio kūryba turėjo įtakos vietiniams dailininkams G. Cassarino (1582–1637), S. Errardi (1630–1716) ir dvaruose dirbantiems siciliečiams P. Novelli (1603–1647), M. Minniti (1577–1640). Renesansinių ir barokinių skulptūrų sukūrė italų menininkai Domenico (1420–1490) ir Antonello (1478–1536) Gagini, G. Mazzuoli (1644–1725), M. Soldani (1656–1740), G. B. Foggini (1652–1725), C. Ferri (1634–1689), A. Algardi, P. F. Papaleo (1694–1716), maltietis M. Gafa (1635–1667); Maltos baroko mokyklos tapytojai G. N. Buhagiaras (1698–1752), F. Zahra (1710–1773), A. Favray (1706–1798), A. Masucci (1690–1768), B. Luti (1666–1724).
Bažnyčiose naudoti baldai buvo pagaminti daugiausia italų meistrų. 17 a. viduryje susiklostė vietinė baldų meistrų mokykla, kuriai būdinga eklektiškas stilius, kopijuoti europietiški modeliai. 16–18 a. dekoratyvinis stiklas vežtas iš Sicilijos, Murano, Venecijos, Silezijos ir Čekijos. 18 a. plito sieniniai laikrodžiai su peizažais arba ornamentais tapytais ciferblatais. 17–18 a. taikomosios dailės dirbinių gamyba telkėsi Senglea ir Vittoriosos miestuose.
Vaizduojamojoje dailėje 18 a. pradžioje plito Šv. Luko akademijos Romoje skleistas neoklasicizmas. Žymesni menininkai: S. Busuttilis (1798–1854), broliai Giuseppe (1793–1858) ir Vincenzo (1813–49) Hyzleriai, G. Cali (1846–1930), L. Pisani (1854–1932), V. Dimechas (1768–1831), F. Fortinas (1763–1832). 1921 įkurta Nacionalinė Maltos meno mokykla Valetoje. Po II pasaulinio karo suklestėjo modernizmas, dailininkai sekė Vakarų Europos menu. 20 a. žymiausio skulptoriaus A. Sciortino (1879–1947) kūrybai būdinga realizmas, futurizmas. 1952 susibūrė dailininkų grupuotė Modern Art Circle, kuriai priklausė J. Calleya (1898–1998), G. Preca (1909–1984), A. Inglottas (1915–1945), E. Cremona (1919–1986), F. Portelli (g. 1922), A. Camilleri (g. 1922), Espritas Barthetas (1919–1999); iš jos veiklos išsiplėtojo šiuolaikinis menas. Žymesni dailininkai: Vincentas (1919–2003) ir Willie (1918–1970) Apapai, A. Chircopas, A. Agiusas (abu g. 1933), Ch. Sammutas (g. 1952), L. Micallefas (g. 1954).
2271
Maltos kultūra