Máltos gamtà
Maltos gamtinis žemėlapis
Krantai. Reljefas
Maltos krantus skalauja Viduržemio jūra. Kranto linijos ilgis 253 kilometrai. Didžiausios salos: Malta, Gozo, Comino; jas skiria Šiaurės ir Pietų Comino sąsiauriai. Salų kranto linija vingiuota, daug įlankų (didžiausia – Melliehos, Maltos saloje), pusiasalių. Pietvakariniai krantai daugiausia aukšti, uolėti, statūs, abraziniai, šiauriniai ir šiaurės rytiniai krantai žemi, raižyti, yra smėlėtų paplūdimių. Paviršius žemas (karstinė plynaukštė); didžiausias aukštis – 253 m (TaʼDmejreko kalnas, Maltos salos pietvakariuose). Yra karstinių reljefo formų, daug karstinių urvų (ilgiausias – Ghar Hasano urvas Maltos saloje; ilgis 390 m). Pajūryje yra povandeninių abrazinių urvų (Žydroji grota). Gozo salos šiaurėje yra Kalipso urvas (tapatinamas su minimu Homero Odisėjoje). Maltos salos susidariusios iš nuosėdinių uolienų (buvusio Tetijos vandenyno dugno nuosėdų), daugiausia koralinės klinties, su smiltainio, melsvojo molio tarpsluoksniais.
Maltos salos pakrantė
Klimatas
Klimatas mediteraninis; vasaros šiltos ir sausos, žiemos – švelnios ir drėgnos. Aukščiausia temperatūra nuo 14 °C sausį iki 31 °C liepą ir rugpjūtį, žemiausia (atitinkamai) nuo 9 °C iki 21 °C. Per metus iškrinta 520–600 mm kritulių (daugiausia spalį–sausį). Sausasis sezonas trunka nuo gegužės iki rugsėjo pradžios. Rudenį, žiemą ir pavasarį iš Afrikos pučia karštas ir sausas vėjas sirokas.
Vidaus vandenys
Upės periodiškai išdžiūstančios, didžiausios – Mellieha ir Bajda. Maltoje trūksta gėlo vandens.
Dirvožemiai
Dirvožemiai – kalciažemiai. Vyrauja vėjo erozija, druskėjimas.
Augalija
Augalija mediteraninė kserofitinė. Stepės.
Aplinkos apsauga
Yra gamtos rezervatų. Ghadira ir Is-Simar (Maltos salos šiaurės rytinėje dalyje) – Ramsaro konvencijos (Maltoje įsigaliojo 1989) saugomos vietovės (plotas 117 ha).