Máltos istòrija
Ikistoriniai ir senovės laikai
Pirmųjų žmonių dabartinėje Maltos teritorijoje gyventa nuo maždaug 3800 prieš Kristų. Apie 1000 pr. Kr. Malta tapo finikiečių, 736 pr. Kr. – graikų (salą jie vadino Melita) kolonija. Nuo 6 a. pr. Kr. saloje buvo jaučiama didelė kartaginiečių įtaka, 218 pr. Kr. Malta tapo Romos imperijos dalimi. Iš pradžių ją valdė Sicilijos pretorius, vėliau Malta gavo municipijos teises, galėjo kaldinti savo monetas ir savarankiškai tvarkyti vidaus reikalus. Manoma, šv. Paulius 60 po Kr. atvertė maltiečius į krikščionybę. 395 Romos imperiją padalijus Malta atiteko Rytų Romos imperijai.
neolitinės Ħaġar Qimos šventyklos liekanos
Viduriniai amžiai ir naujieji laikai
870 Maltą nukariavo arabai, šiuos 1090 sumušė normanų kariuomenė. Vėliau Malta buvo normanų įkurtos Sicilijos karalystės feodas. 1530 Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis V padovanojo Maltą hospitaljerams (Maltos ordinas), kurie ją valdė iki 19 amžiaus. Malta tapo viena stipriausių Viduržemio jūros regiono tvirtovių, 1565 sėkmingai atlaikė Osmanų laivyno apsiaustį. Vėliau Malta klestėjo daugiausia iš hospitaljerų karų su turkais; ordino ūkiniai ir socialiniai ryšiai su vietos gyventojais maltiečiais buvo menki. Per 1798 žygį į Egiptą Malta užėmė Napoleono Bonaparto kariuomenė, bet Prancūzijos valdžia truko neilgai. 1799 Didžiosios Britanijos laivynas, vadovaujamas H. Nelsono, užėmė Maltos sostinę Valetą ir grąžino salą hospitaljerams.
Maltos apsiaustis, 1565 (1581, dailininkas Mattia Perezas d'Aleccio, Didžiojo magistro rūmai Valetoje)
Didžiosios Britanijos valdymas
subombarduota Valeta (1942)
Dėl vietos gyventojų nepasitenkinimo hospitaljerų valdžia salą ėmėsi valdyti Didžioji Britanija; valdžios pakeitimą patvirtino 1814 Paryžiaus taika, Malta tapo Didžiosios Britanijos kolonija. Salos ūkinis gyvenimas daugiausia buvo susijęs su karo reikmių tenkinimu. Malta klestėjo per Krymo karą (1853–56), jai ypač palankus buvo Sueco kanalo atidarymas (1869). Dėl salos vaidmens I pasauliniame kare 1921 jai suteikta konstitucija, pradėta rinkti ministrus. Vietos gyventojams ir Didžiajai Britanijai nesutariant dėl anglų, italų ir maltiečių kalbų vartojimo ir dėl didėjančios Italijos įtakos 1936 vėl pereita prie kolonijinio režimo. Per II pasaulinį karą Malta atlaikė beveik kasdienius Vokietijos ir Italijos oro antskrydžius. 1947 atgauta savivalda 1959 buvo panaikinta, bet 1961 grąžinta. Pirmuosius parlamento rinkimus laimėjo Maltos nepriklausomybės šalininkai.
Nepriklausomybės laikotarpis
1964 09 21 Malta tapo nepriklausoma monarchine valstybe, Tautų Sandraugos nare (karalienė – Elžbieta II). Nuo 1964 12 priklauso Jungtinėms Tautoms. Iki 1971 valdė Nacionalistų partija, vėliau ją pakeitė Maltos darbo partija. Kairiųjų vyriausybė vykdė neprisijungusios šalies politiką, kartu glaudžiau bendradarbiavo su Kinija ir Libija. 1974 12 13, pakeitus konstituciją, Malta paskelbta respublika. 1980 šalies santykiai su Libija pablogėjo dėl naftos paieškų Viduržemio jūroje. 1987 į valdžią grįžo Nacionalistų partija. Malta pradėjo siekti visapusiškos narystės Europos Sąjungoje.
1993 Europos komisija šalies prašymą atmetė (daugiausia dėl mažo Maltos dydžio). Integracija į Europą buvo pristabdyta ir dėl 1996 rinkimus laimėjusios Maltos darbo partijos nepritarimo. 1998 į valdžią grįžus Nacionalistų partijai vėl imta rengtis narystei Europos Sąjungoje. 2002 Europos Sąjunga pakvietė Maltą prisijungti per 2004 numatytą šios organizacijos plėtrą. Nuo 2004 05 Malta – Europos Sąjungos narė. 2008 01 01 įvestas euras. Po 2011 referendumo Maltoje legalizuotos skyrybos – iki tol buvo viena iš 3 pasaulio valstybių, kuriose skyrybos uždraustos. Po ilgo Nacionalistų partijos valdymo laikotarpio (1998–2013) parlamento rinkimus 2013 ir 2017 laimėjo Maltos darbo partija, jos lyderis Josephas Muscatas 2013–20 buvo ministras pirmininkas (atsistatydino dėl neramumų, kilusių po žurnalistės ir tinklaraštininkės Daphneʼs Caruanos Galiziaʼos nužudymo). 2020 01 Maltos darbo partijos lyderiu ir ministru pirmininku tapo Robertas Abela.
ministras pirmininkas E. Adami (kairėje) ir užsienio reikalų ministras J. Borgas pasirašo Maltos stojimo į Europos Sąjungą sutartį (Atėnai, 2003 04 16)