maltozė
maltòzė (angl. malt – salyklas), salýklo cùkrus, C12H22O11, disacharidas. Krakmolo molekulės fragmentas. Maltozę sudaro dvi D‑gliukozės liekanos. Balti bespalviai saldūs adatos pavidalo kristalai. Molekulinė masė 342,3. Optiškai aktyvi. Gerai tirpsta vandenyje, tirpalams būdinga mutarotacija. Iš vandeninio tirpalo kristalizuojasi maltozės monohidratas C12H22O11·H2O. Chemines savybes lemia aldehido grupė – maltozė yra stiprus reduktorius. Hidrolizuojama rūgštinėje terpėje arba veikiama fermento maltazės virsta gliukoze, mielių bakterijos maltozę suskaido į etanolį ir anglies dioksidą.
Randama daigintuose javų grūduose, organizme susidaro iš krakmolo ir glikogeno veikiant fermentui amilazei. Naudojama mikrobiologiniuose tyrimuose kaip mitybinė terpė, yra alaus ir spirito gamybos tarpinis produktas.
1507