Mamãjus (Mamaj) ? 1380, Aukso ordos karvedys (temnikas). Chano Birdibeko žentas. 14 a. 7 dešimtmečio pradžioje, vykstant kovoms dėl chano sosto, tapo faktiniu valstybės vadovu (nebuvo Čingischano giminės, todėl formaliai valdė Mamajaus statytiniai chanai). Valdė tik Aukso ordos teritoriją Volgos dešiniajame krante, 1363, 1368, 1372–1373 buvo trumpam užėmęs sostinę Sarajų. 1370 užvaldė Krymą. Siekdamas atkurti Aukso ordos valdžią Rusioje (tuo metu jos kunigaikščiai liovėsi mokėję duoklę Aukso ordai) 1373 nusiaubė Riazanės kunigaikštystę, 1377 sudegino Žemutinį Naugardą (totoriai nugalėjo rusus prie Pjanos upės). 1378 vėl puolė Riazanę, bet pralaimėjo prie Vožos. 1379 ar 1380 Mamajus sudarė sąjungą su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila ir pasiskelbė chanu. 1380 Kulikovo mūšyje pralaimėjo Rusios kariuomenei. Priverstas perleisti valdžią svainiui Tochtamyšui pabėgo į Kafą (dabar Feodosija). Nužudytas Tochtamyšo šalininkų.
2271