mameliukai

mameliùkai (arab. mamlūk – baltasis vergas, belaisvis), mamliùkai, tiurkų, t. p. gruzinų, čerkesų ir kitų Kaukazo tautų kilmės kariai-vergai, iš kurių buvo sudaryta Ajubidų dinastijos sultonų (1171–1250 valdė Egiptą) gvardija. Mameliukų vadai pamažu įsigalėjo šalyje ir 1250 Ajubidus nuvertė. 1250–1390 Egiptą valdė tiurkų kilmės mameliukų Bachrių, 1390–1517 – kaukazietiškos kilmės mameliukų Burdžių dinastijos. 13–15 a. mameliukų buvo nuo 9000 iki 12 000 žmonių. Jie sugebėjo apginti Egiptą nuo kryžininkų ir mongolų. 1250 prie al Mansuro sumušė Prancūzijos, 1260 prie Ain Džaluto – į Palestiną įsiveržusių mongolų kariuomenes. 1268 mameliukai iš Sirijos ir Palestinos visiškai išstūmė kryžininkus, vėliau užėmė Nubiją, dalį Ifrikijos (dabar Tunisas), Chidžazą, Kilikiją, Kiprą. 15 a. pradžioje jie atrėmė Timūro puolimą. Mameliukų valdymo laikais Egiptas išgyveno didžiausio klestėjimo laikotarpį nuo Ptolemajų (helenizmo) laikų. 1516–17 Osmanų imperija, užėmusi Egiptą, Siriją ir Palestiną, iš mameliukų atėmė politinę valdžią ir dalį valdų, už likusias – jie turėjo mokėti duoklę. 17 a. pabaigoje, Osmanų imperijai nusilpus, mameliukai vėl atkūrė savo valdžią. 1808–11 Muchamedas Alijus (1805–48 Egipto paša), siekdamas neribotos valdžios, iš mameliukų atėmė jų turimas žemės valdas ir daugumą jų išžudė.