Mamikoniãnai, 4–9 a. Armėnijos didikų (nachrarų) giminė, valdžiusi Tayką, Taroną, Sasuną ir kai kurias kitas senosios Armėnijos sritis. Jos atstovai paveldimai užimdavo Armėnijos vyriausiojo karo vado (sparapeto) pareigas ir vyravo to meto šalies politiniame gyvenime. Persijai apie 390 užvaldžius didžiąją dalį (4/5) Armėnijos Mamikonianai ėmė orientuotis į Bizantiją, jų giminės atstovai užėmė svarbiausias imperijos karines ir administracines pareigas (iš jų kilę ir kai kurie imperatoriai). Žymiausias Mamikonianas – Vardanas (m. 451), nuo 432 sparapetas, 450–451 vadovavo armėnų sukilimui prieš Persijos valdžią, žuvo Avarayro mūšyje; kanonizuotas. Po šio sukilimo Persija atsisakė mėginimų primesti armėnams zoroastrizmą. Po 481–482 sukilimo, kuriam vadovavo Vardano sūnėnas Vahanas (m. 505), nuo 480 sparapetas, Armėnija 484 atgavo savivaldą. Po Mamikonianų vadovaujamo nesėkmingo 774–775 sukilimo prieš Kalifato valdžią giminės įtaka susilpnėjo, jie prarado savo valdas; Armėnijoje įsigalėjo Bagratidai.
-Vardanas; -Vahanas; -Mamikonianas