mamogrãfija (lot. mamma – krūtis + graphō – rašau), radiologinis krūtų tyrimo metodas. Vienas tiksliausių (apie 90 %) krūtų tyrimo metodų, kuriuo premenopauzės, menopauzės ir postmenopauzės laikotarpiu galima aptikti ir atskirti gerybinius mazginius ir cistinius pakitimus nuo piktybinių. Reguliari mamografija – efektyvi diagnostikos priemonė, mažinanti mirtingumą nuo krūties vėžio iki 35 %. Mamografija profilaktiškai atliekama vyresnėms nei 45 m. moterims kartą per metus, vyresnėms nei 50 m. – kas 2 metai. Moterims, kurių nepalanki šeiminė anamnezė, mamografija atliekama nuo 35 m. amžiaus. Iki 25 m. mamografija neatliekama, nes šio amžiaus moterys krūties vėžiu serga retai, be to, dėl tankaus jų krūties audinio tiksliai neištiriama. Įprastai daromos abiejų krūtų 2 standartinių krypčių (mediolateralinė įstrižinė ir kraniokaudalinė) mamografijos. Rezultatai vertinami pagal krūtų vaizdinio tyrimo duomenų registravimo ACR BI-RADS (angl. American College of Radiology Breast Imaging Reporting and Data System, JAV, 1998) klasifikaciją. ACR-1 – krūties būklė normali arba yra difuzinių involiucinių pakitimų, ACR-2 – yra gerybinių (cistinių), ACR-3 – gerybinių židininių (solidinių) pakitimų. ACR-4 rodo galimus piktybinius pažeidimus, ACR-5 – piktybinį procesą. Taikomi ir nauji rentgeniniai krūtų tyrimo metodai: skaitmeninė mamografija, scintimamografija, magnetinio rezonanso mamografija.
2022