manà (gr. manna < hebr. mān), kai kurių Okeanijos tautų (melaneziečių, mikroneziečių, polineziečių) tikėjimuose – antgamtinė galia, jėga, esanti žmonėse, gyvūnuose, negyvuose objektuose (pvz., akmenyse). Pasaulyje esanti mana į subjektus ir objektus patenkanti tada, kai šie atsiranda, ir juos paliekanti, kai jie miršta arba išnyksta. Tikėta, kad daugiau manos galima įgyti atlikus tam tikrus ritualinius veiksmus (keičiantis dovanomis, nužudžius priešą ir kita).
Pirmą kartą tikėjimą mana antropologai aprašė 19 a. antroje pusėje tyrinėdami Okeanijos gentines bendruomenes. Pasak kai kurių tyrinėtojų, tikėjimas mana laikytinas tikėjimo siela ankstyvąja forma arba ištakomis. Šiais laikais manos sąvoką Okeanijos tautos dažnai vartoja politine reikšme – ji reiškia autoritetą, prestižą, gebėjimą daryti įtaką.
2526