Mãnaus įstãtymai (skr. Manavadharmashastra), senovės Indijos religinių, teisinių ir moralinių taisyklių rinkinys. Parašytas dvieiliais (šlokom) sanskritu. Spėjama, sudarytas 2 amžiuje prieš Kristų–1 amžiuje po Kristaus. Pavadintas mitinio žmonių protėvio Manaus Svajambhuvo (sanskrito kalba esančio iš savęs) vardu. Sudaro 2685 dvieiliai, suskirstyti į 12 skyrių: I – Visatos, žmonijos ir varnų (kastinių grupių) kilmės vaizdiniai, aukščiausių varnų privilegijos; II – žmogaus gyvenimo taisyklės mokymosi metais; III–V – šeimos galvos elgesio (vedybinio gyvenimo, ritualo, kulto ir kita) taisyklės; VI – atsiskyrėlio gyvenimo taisyklės; VII – valdovo pareigos ir valstybės valdymo taisyklės; VIII – teisinės praktikos pamokymai; IX–X – šeimos santykiai, bausmės už nusikaltimus, varnos nario pareigos; XI – pamokymai, kaip atgailavimu ir įžadais išpirkti nuodėmes; XII – pomirtinių bausmių už blogą elgesį šiame gyvenime aprašymas.
Manaus įstatymai atspindi senovės Indijoje vyravusias pažiūras. Šeimos turtas buvo laikomas bendru, bet faktiškai jį valdė šeimos galva – vyras. Žmona ir visi kiti didelės patriarchalinės šeimos nariai, kaip ir vergai, negalėjo turėti nuosavybės. Moteris visą gyvenimą buvo nuo ko nors priklausoma: vaikystėje – nuo tėvo, jaunystėje – nuo vyro, jam mirus – nuo sūnų. Santuoka prilyginta sandėriui – vyras pirkdavo žmoną ir ji tapdavo jo nuosavybe. Vyras galėjo turėti kelias žmonas, išsiskirti, neištikimai žmonai grėsė mirties bausmė.
Manaus įstatymuose nustatyta, kad nuosavybė įgyjama paveldint, perkant, užkariaujant, lupikaujant, užsidirbant, gaunant išmaldą, dovaną ar randant. Viena pagrindinių nuosavybės rūšių buvo žemė. Išskiriamos mainų, pirkimo‑pardavimo, dovanojimo, žemės nuomos ir kitos sutartys.
Baudžiamoji teisė buvo aukšto lygio. Manaus įstatymuose nurodomos kaltės formos (tyčia ir neatsargumas), recidyvas, bendrininkavimas ir kita. Išskiriami nusikaltimai valstybei (pvz., tarnavimas valdovo priešams, miesto vartų išgriovimas), žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., žmogžudystė, kūno sužalojimai), turtiniai nusikaltimai (pvz., vagystė). Manaus įstatymai nustatė įvairias bausmes: mirties (buvo vykdoma sodinant ant baslio, deginant gyvą ant laužo, paskandinant, užpjudant šunimis), kūną luošinančias (nukertant pirštus, rankas, kojas), laisvės atėmimą, ištrėmimą, baudas. Manaus įstatymuose nustatyta, kad valdžia ir visuomenės suskirstymas į varnas yra dieviškos kilmės dalykai, tai atitinka brahmanizmo religinius principus.