Tibeto budistų vienuoliai kuria mandalą iš dažyto smėlio (Tiksės vienuolynas, Ladakhas)
mándala (skr. ratas), hinduizme ir budizme – Visatą simbolizuojanti geometrinė (dažniausiai apskritimų arba kvadratų) kompozicija su daugybe ornamentų ir piešinių, kurie reiškia Visatos arba jos dalių pilnatvę, dvasinę, kosminę, psichologinę tvarką. Laikoma ir mistiniu makro- bei mikrokosmoso jungties grafiniu vaizdu, simboliniu nušvitimo būsenos atvaizdu. Mandalų kūrimo praktika susiklostė hinduizme (mandalos aprašytos agamose – tradicinių doktrinų traktatuose), įsitvirtino ir labiausiai paplito Tibeto budizme. Kuriamos iš smėlio, smulkinto marmuro, maltų ryžių, gali būti piešiamos, puošiamos brangakmeniais. Dėmesio sutelkimas į mandalą medituojant padeda nuraminti sąmonę ir priartėti prie nušvitimo.
Medituojant mandala gali būti vizualizuojama ir be išorinio pavaizdavimo. Tibeto budistams vienuoliams ypatinga meditacija yra smėlio mandalos kūrimas. Privaloma mintinai mokėti tekstus, kuriuose nusakyta tiksli jos geometrija, struktūra, spalvų deriniai, elementų išdėstymas ir kita. Kurti pradedama nuo vidurio, kuriama 9 dienas, po 10 h per dieną, dešimtą dieną mandala sunaikinama.