mandžiūrai

mandžirai (kinų kalba mančžu, maczu, mančžužen, ci žen; savivardis njalma), Azijos tauta. Gyvena Šiaurės rytų Kinijoje. 20 amžiaus pabaigoje buvo apie 10,68 milijono žmonių. Dauguma kaba kinų kalba, dalis – mandžiūrų kalba. Tikintieji – budistai, daoistai, šamanistai. Iki 19 amžiaus buvo paplitęs šamanizmas. Vieninteliai iš Tolimųjų Rytų tautų turi savo šamanizmo literatūrą. Svarbiausi verslai: žemdirbystė (javai, svėrės, kanapės, daržovės ir kita), gyvulininkystė, kalnų rajonuose – miško verslai (ženšenių rinkimas), medžioklė, šilkaverpių veisimas. Amatai: pynimas ir vijimas, ginklininkystė, juvelyrika, odos apdirbimas, kalvininkystė, medienos apdirbimas. Iki 20 amžiaus pabaigos kai kur buvo išlikęs gentinis susiskirstymas, rašytiniai giminių kilmės medžiai. Mandžiūrai susidarė iš džurdžėnų, sušenių, uczių, mochų ir kitų genčių. 17 amžiaus pradžioje mandžiūrų gentys suvienytos į ankstyvąją valstybę, jas imta vadinti mandžiūrais. mandžiūrai įkūrė Čingų imperiją, užkariavo Kiniją, pajungė Korėją, Mongoliją, 18 amžiuje – Džungariją, Tibetą ir kitas šalis. Greitai asimiliavosi su kinais, perėmė šių kalbą ir kultūrą.