Mandžirija, istorinė sritis Kinijos šiaurės rytuose. Apima 3 provincijas: Heilongdziango, Dzilino ir Liaoningo. Plotas 801 700 km².
Senovės laikais dabartinėje Mandžiūrijos teritorijoje gyvavo kelios smulkios valstybėlės. Hanų (206 pr. Kr.–220 po Kr.), Sujų (589–618), Tangų (618–907) dinastijų laikais priklausė Kinijai. 10 a. dabartinę teritoriją buvo užkariavę kidaniai. 1125 čia įsigalėjo džurdžėnai, tolimi mandžiūrų protėviai. 1234 Mandžiūrijos teritoriją užėmė mongolai. 14 a. pabaigoje mongolai buvo išstumti.
15–16 a. vietos gyvenojai mokėjo Kinijai duoklę. 16 a. pabaigoje čia susikūrė Mandžaus valstybė – iš čia dabartinis Mandžiūrijos pavadinimas. 17 a. per kelis dešimtmečius mandžiūrai užkariavo visą Kiniją ir iki 1911 ją valdė. Jie greitai asimiliavosi: perėmė kinų kalbą, kultūrą. 19 a. antroje pusėje Mandžiūrija dėl gausių gamtos išteklių tapo užsienio valstybių (pirmiausia Japonijos ir Rusijos) ekspansijos objektu. 1897–1903 per Mandžiūriją Rusija nutiesė Rytų Kinijos geležinkelį. Po 1904–05 Japonijos–Rusijos karo Mandžiūrija pateko į Japonijos kontrolę. 1931 Japonija Mandžiūriją okupavo ir 1932 įkūrė marionetinę mandžiūrų Mandžuko valstybę. 1945 08 Mandžiūriją užėmė SSRS kariuomenė ir vėliau perdavė Kinijos komunistams. 6 dešimtmetyje Mandžiūrijoje įvestas toks pat administracinis suskirstymas kaip ir kitose Kinijos Liaudies Respublikos dalyse.