manèvras, karinių junginių, dalinių ir padalinių judėjimas arba jų organizuotas perdislokavimas kovos veiksmų metu į kitą rajoną (kryptį). Juo siekiama užimti palankesnę kovos padėtį, sutelkti reikiamą pajėgų grupuotę, išvesti pajėgas iš priešo smūgio rajono ir kita; perkeliami ugnies, aviacijos ir raketų smūgiai siekiant sunaikinti esamus arba naujus taikinius, vežama arba perduodama ginkluotė ir karinė technika siekiant geriau aprūpinti pagrindine kryptimi veikiančią pajėgų grupuotę. Manevro tikslai puolant – didinti arba perkelti pajėgas į naujas puolimo kryptis, atremti kontratakas, apeiti užterštas zonas ir kita, ginantis – stiprinti pavojingas (silpnas) kryptis, atitraukti pajėgas iš galimos priešo smūgio krypties arba užimti kitą gynybos rajoną. Yra strateginis, operatyvinis ir taktinis manevras. Strateginis manevras atliekamas vyriausiosios karinės vadovybės sprendimu ir jai vadovaujant viename arba keliuose karo veiksmų teatruose. Atliekamas strateginės ginkluotės smūgiais, didelėmis sausumos ir karinių oro pajėgų grupuotėmis, karinio jūrų laivyno pajėgomis, strateginiais rezervais, strateginio užnugario pajėgomis ir priemonėmis. Junginio vadovybės sprendimu ir jos vadovaujamos karinės pajėgos vienos arba kelių operacinių krypčių rajonuose atlieka operatyvinį manevrą. Jį atlieka pajėgų rūšių junginiai arba daliniai, juo perkeliami aviacijos ir raketų smūgiai, perskirstomos materialiosios techninės priemonės. Taktinis manevras atliekamas divizijos (brigados, bataliono) vado sprendimu. Atlieka įvairių kariuomenės rūšių daliniai arba padaliniai, t. p. artilerija – ugnimi, aviacija – smūgiais, juo perkeliami taktinių raketų smūgiai.
Senovės ir viduriniais amžiais kariuomenė manevruodavo tik mūšio lauke, nedideliame plote, pėsčiomis arba raita. 19 a., susikūrus didelėms kariuomenėms, jų junginiai manevruodavo iš vieno karinių veiksmų teatro arba operacinės krypties į kitą pėsti, raiti ir geležinkeliu. Per II pasaulinį karą manevro reikšmė labai padidėjo, visos kariaujančių valstybių ginkluotosios pajėgos turėjo didelius mechanizuotus, motorizuotus ir oro desanto junginius, galinčius greitai ir slapta persidislokuoti iš vieno karinių veiksmų teatro į kitą. Po II pasaulinio karo, atsiradus branduoliniam ginklui ir padidėjus visų kariuomenės rūšių judrumui, manevro derinimas su ugnies smūgiais tapo lemiamu karinės operacijos ir viso karo veiksniu.
645