Manfredas

Mánfredas (Manfredi) apie 1232 1266 02 26, Sicilijos karalius (1258–66). Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Frydricho II nesantuokinis sūnus. Tėvo valia buvo paskirtas brolio, Vokietijos ir Sicilijos karaliaus Konrado IV, vietininku Italijoje ir Sicilijoje. 1254 mirus Konradui IV pasiskelbė jo sūnaus Konradino regentu Sicilijos karalystėje. Tam pasipriešino popiežius Aleksandras IV ir Manfredą ekskomunikavo. 1257 Aleksandro IV kariuomenė įsiveržė į Siciliją, bet, padedamas saracėnų, Manfredas sumušė ją. Pasklidus gandams apie Konradino mirtį Manfredas buvo karūnuotas Sicilijos karaliumi. Aleksandro IV antrą kartą ekskomunikuotas su gibelinais 1260 sumušė popiežiaus šalininkus gvelfus ir užėmė Toskaną. Naujasis popiežius Urbonas IV (1261–64) ekskomunikos nepanaikino, Sicilijos karalystę pasiūlė Anžu kunigaikščiui Karoliui (Karolis I Ažu). Susijungusios kunigaikščio Karolio ir popiežiaus kariuomenės sumušė Manfredą Benevento mūšyje, jame ir jis pats žuvo.