mangãno oksdai, mangano junginiai su deguonimi. Kristalinės, vandenyje netirpstančios medžiagos (Mn2O7 – alyvos pavidalo skystis). Svarbesni mangano oksidai: mangano(II) oksidas MnO, mangano(IV) oksidas MnO2, mangano(III) oksidas Mn2O3 ir mangano(II, III) oksidas Mn3O4. MnO – pilkai žali kubinės gardelės kristalai, puslaidininkis, lydymosi temperatūra 1569 °C, tankis 5180 kg/m3. 200–350 °C temperatūroje ore oksiduojasi į Mn2O3. Tirpsta rūgštyse sudarydamas Mn(II) druskas. Gamtinis mangano(II) oksidas – mineralas manganozitas. Gaunamas inertinėje atmosferoje skaidant mangano hidroksidą Mn(OH)2, mangano karbonatą MnCO3 ir kitus aukštoje temperatūroje (apie 300 °C) skylančius Mn(II) junginius. Naudojamas feritams gaminti, kaip dažų pigmentas. Mn2O3 – rudi tetragoninės gardelės kristalai (didesnėje nei 670 °C gardelė kubinė), tankis 4500 kg/m3. Kaitinamas didesnėje nei 750 °C temperatūroje suskyla į Mn3O4 ir O2, oksiduojant susidaro MnO2. Tirpsta praskiestose sieros ir azoto rūgštyse – susidaro MnO2 ir Mn(II) druskos. Gaunamas aukštoje temperatūroje skaidant MnOOH. Įeina į mineralo braunito sudėtį. MnO2 – rudai juodi polimorfiniai kristalai, normaliomis sąlygomis patvariausias mangano oksidas. Yra kelios atmainos, iš kurių svarbiausios – beta MnO2 (mineralas piroliuzitas) ir gama MnO2 (mineralas ramzdelitas). Paramagnetikas, oksidatorius. Tirpstant koncentruotose rūgštyse susidaro Mn(IV) druskos. Gaunamas redukuojant kalio permanganatą KMnO4, oro atmosferoje 200 °C temperatūroje skaidant mangano nitratą Mn(NO)3 arba Mn(OH)2. Naudojamas manganui ir jo junginiams gauti, kaip sausųjų galvaninių elementų depoliarizatorius, rudasis dažų pigmentas (umbra), oksidatorius metalurgijoje. Mn3O4 – rudai juodi kristalai: didesnėje nei 1160 °C alfa Mn3O4 (mineralas hausmanitas), mažesnėje nei 1160 °C beta Mn3O4. Tirpsta koncentruotoje sieros rūgštyje sudarydamas Mn(II) ir Mn(III) junginius.
2509