mangùstiniai (Herpestidae), plėšriųjų (Carnivora) būrio žinduolių šeima. 17 genčių, 35 rūšys. Kai kurie zoologai mangustinius su viveriniais įtraukia į vieną viverinių (Viverridae) šeimą. Mangustiniai paplitę Afrikoje, Pietų Azijoje, Pietų Europoje. Introdukuoti Antilų, Fidžio, Havajų salose.
Kūnas ilgas, lieknas, 24–58 cm ilgio, 0,3–5 kg masės. Plaukai tankūs. Uodega didelė, 19–50 cm ilgio, į galą smailėjanti, apaugusi ilgais plaukais. Snukis smailus. Kojos trumpos, nagai neįtraukiami. Gyvena miškingose ir atvirose vietovėse, savanose, dykumose ir pusdykumėse. Vieni aktyvūs dieną, kiti – naktį.
Dauguma mangustinių gyvena ant žemės, kai kurie medžiuose, kiti dalį laiko praleidžia vandenyje. Vikrūs. Dažniausiai laikosi pavieniui. Minta vabzdžiais, kitais bestuburiais, paukščių kiaušiniais, žuvimis, vaisiais, smulkiais stuburiniais (peliniais graužikais, gyvatėmis). Daugumos mangustinių nėštumas apie 60 dienų. Mangustiniai gyvena apie 10 m., nelaisvėje iki 19 metų. Didžiausia iš mangustinių yra egiptinė mangusta, arba šventasis ichneumonas (Herpestes ichneumon; kūno ilgis 57 cm, uodegos – 50 cm, masė 3,6 kg). Gyvena Afrikoje, Pietų Azijoje ir Pietų Europoje, aktyvesnė dieną, gaudo nuodingąsias gyvates. Pilkoji indinė mangusta (Herpestes edwardsii; kūno ilgis 43 cm, uodegos – 39 cm, masė 1,5 kg) paplitusi Indijoje. Surikata (Suricata suricatta; kūno ilgis 29 cm, uodegos – 19 cm, masė 0,9 kg) gyvena Pietų Afrikos dykumose grupelėmis, aktyvi dieną.
surikata
egiptinė mangusta
2005
-mangusta; -surikata; -ichneumonas