Mangystáu srits (Mangystau oblysy), Mangyšlãko srits, yra Kazachijos pietvakariuose prie Kaspijos jūros. Pietuose ribojasi su Turkmėnija, rytuose – su Uzbekija.
Plotas 165 600 km2. 719 600 gyventojų (2021); daugiausia kazachai (91 %, 2019), rusai (5,4 %), yra ukrainiečių, totorių, uzbekų. Centras – Aktau (199 600 gyventojų, 2021). Gyventojų vidutinis tankis 4,35 žm./km2. Suskirstyta į 5 rajonus ir 2 srities pavaldumo miestus (Aktau, Žanaozenas). Sritis įkurta 1973.
Kaspijos jūros pakrantėje yra nedidelių smėlio nerijų, salų. Didžiausios įlankos: Negyvojo Koltyko, Mangystau, Kazachijos. Mangystau srities didžiąją dalį užima lygumos. Mangystau srities šiaurėje yra Pakaspijo žemumos pakraštys, šiaurės vakaruose – Mangystau pusiasalis, kurį sudaro gilių griovų suraižyti Mangystau kalnai (didžiausias aukštis 556 m), Mangystau plynaukštė (joje yra Karagijės įduba 132 m žemiau jūros lygio – žemiausia Kazachijos vieta), pietuose – Ustiurto plynaukštės vakarinė dalis.
Žemyninis vidurinių platumų klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo –3 °C iki –4 °C, liepos 26–27 °C. Per metus iškrinta 100–160 mm kritulių. Nuolatinių upių nėra. Nusekusiose Kaspijos jūros vietose yra druskožemių.
Ūkio svarbiausia šaka – naudingųjų iškasenų (ypač naftos ir gamtinių dujų) gavyba. Naftos ir gamtinių dujų daugiausia išgaunama Mangystau pusiasalyje. Dar kasama urano rūda. Iki 1999 Aktau veikė branduolinė elektrinė. Išplėtota metalo apdirbimo, chemijos (plastikų), statybinių medžiagų, maisto (žuvų apdorojimo) pramonė. Aktau yra jūros vandens gėlinimo įmonė. Veisiama avys, kupranugariai, arkliai, galvijai. Tarptautinis oro uostas ir jūrų didžiausias uostas – Aktau.
Mankystau sritis