mãnija (gr. mania – aistra, potraukis, beprotystė), liguista būsena, kuriai būdinga be priežasties pakili, linksma nuotaika, pernelyg padidėjęs veiklumas, paviršutiniškas mąstymas, šnekumas, pagreitėjusios asociacijos, išsiblaškymas. Lengvesnė manijos raiškos forma vadinama hipomanija, sunkesnė – maniakinis sindromas.
Hipomanija
Būdinga perdėtas optimizmas, greita kalba, didelis veiklumas. Kai kurie žmonės darosi kūrybiškesni, bet gali būti suirzę, dirglūs. Pagreitėjus mąstymui greta pagrindinės minties iškyla daug pašalinių, kurios blaško dėmesį, nukreipia kalbą kita linkme. Mąstymas atrodo paviršutiniškas, nerišlus. Žmogus būna perdėtai entuziastingas, plepus, familiarus, dažniausiai netaktiškas, nepakenčia kritikos, daug kalba erotinėmis temomis, dažniausiai nesugeba kritiškai vertinti savo būsenos. Hipomanijai nebūdingi kliedesiai, žmogus nepraranda savikontrolės.
Maniakinis sindromas
Šios būsenos apimto žmogaus elgesys yra akivaizdžiai psichopatiškas, sustiprėja hipomanijai būdingi bruožai. Kartais žmogus žodžius derina ne pagal reikšmę, o pagal skambesį. Išryškėja psichomotorinis susijaudinimas – daug nedarnių judesių, triukšmingumo, emocinio agresyvumo. Maniakinio sindromo metu sustiprėjęs jaudinimas neužblokuoja bendro asmenybės ar žmogaus situacinės veiklos kryptingumo. Asmuo kuria daug planų, jam kyla perdėtų idėjų ir kliedesių, nebaigęs vienos veiklos pradeda kitą, nustoja kreipti dėmesį į savo išvaizdą, turi daugybę reikalų, patarinėja kitiems. Kartais mąstymas būna toks greitas, kad žmogus nespėja išsakyti kylančių minčių (vadinamoji idėjų fuga). Gali kilti regimųjų iliuzijų (rečiau haliucinacijų – linksmi balsai, malonus skonis ar kvapas), atpažinimo klaidų, sustiprėja instinktai ir potraukiai (ypač seksualiniai). Iš pradžių asmuo fiziškai ir dvasiškai jaučiasi labai gerai, jo nenuvargina sunkus ir alinantis darbas, bet vėliau sutrinka miegas (dažniausiai miegama tik 2–4 h per parą).
Kitos formos
Manijos simptomų pasirodymas įvardijamas maniakine būsena, savaitę ir daugiau trunkanti tokia būsena vadinama manijos epizodu. Kiekvienu konkrečiu atveju manijos simptomų raiška labai individuali, bet išskiriamos 3 bendresnės manijos formos: piktoji manija (greta pakilios ir darbingos nuotaikos reiškiasi pyktis, irzlumas, dirglumas, polinkis kivirčytis, komandavimas kitiems, kišimasis ne į savo reikalus), neproduktyvioji manija (linksmumas dera su pasyvumu, vangumu, nenoru imtis kokios nors veiklos), stuporinė manija (linksmos nuotaikos ir sulėtėjusio mąstymo, prislopintos judėsenos derinys). Maniakinis sindromas pasitaiko daug rečiau nei jo priešprieša – depresija. Manija ir hipomanija yra bipolinio afektinio sutrikimo fazė.
Manija pasireiškia sergant šizofrenija, epilepsija, infekcinėmis ligomis, pažeidus tam tikras galvos smegenų sritis.
1868