Manlos architektūrà
Iki 20 amžiaus
Manila išsiplėtė iš 16 a. ispanų kolonistų tvirtovės, apjuostos gynybine siena – dabar šioje vietoje Manilos senamiestis, suprojektuotas pagal Europos renesansinių miestų pavyzdį.
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo katedra Maniloje (pradėta 16 a., nukentėjo per žemės drebėjimus ir II pasaulinį karą, 17–20 a. daug kartų rekonstruota)
Išliko gynybinių įtvirtinimų (Santjago fortas, 16 a., rekonstruotas 1980, 1896 jame buvo kalinamas J. P. Rizalis; dabar forte istorijos muziejus). Vyrauja ispanų kolonijinio stiliaus architektūra: mūrinės renesansinės, barokinės bažnyčios (Quiapo, dar vadinama Juodojo Jėzaus Kristaus iš Nazareto, 1582, Švč. Mergelės Marijos Gydytojos, 16 a., rekonstruota 18 a. ir 20 a.), vienuolynų ansambliai (Šv. Augustino su bažnyčia, 1604–18, architektas A. Herrera), Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo katedra (pradėta 16 a., nukentėjo per žemės drebėjimus ir II pasaulinį karą, 17–20 a. daug kartų rekonstruota), prabangūs Malacañano rūmai (pradėti 1802; dabar Filipinų prezidento rezidencija). Gausu 16–20 a. įvairių konfesijų sakralinių pastatų (mečečių, sinagogų, budistų šventyklų ir kita).
20 amžius
1905 Jungtinių Amerikos Valstijų architektai D. H. Burnhamas ir W. E. Parsonsas perplanavo ir išplėtė Manilos miestą. Pastatyta modernių (Manilos viešbutis, 1912, architektas W. E. Parsonsas), neoklasicistinių (Ayala tiltas, 1920), art deco stiliaus pastatų (Metropolitan teatras, 1931, architektas J. Arellano).
21 amžiaus pradžia
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje pastatyta šiuolaikinių konstrukcijų visuomeninių pastatų (oro uosto terminalas, 1999, architektas P. Andreu, Didžiosios Britanijos ambasada, 2008, architektūrinė bendrovė Denton Corker Marshall, okeanariumas, 2009), dangoraižių (Auksinis imperijos bokštas, 2002, architektūrinė bendrovė Architecture International; aukščiausias Manilos pastatas).
2271
-Manila