maniòkas (Manihot), karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 60 rūšių. Savaime paplitęs Amerikos atogrąžose, didžiausia rūšių įvairovė Brazilijoje.
Medis, krūmas ar žolė turi baltų pieniškų sulčių. Kai kurių rūšių maniokų gumbiškai sustorėjusios šaknys. Lapai pražanginiai, plaštakiškai suskaldyti arba skiautėti. Žiedai vienalyčiai, susitelkę į viršūnines arba pažastines kekes ar šluoteles. Augalas vienanamis, rečiau dvinamis. Vyriškieji ir moteriškieji žiedai paprastai telkiasi viename žiedyne. Apyžiedžio lapeliai 5, gelsvi, žalsvi, kartais kitokių spalvų. Vaisius – atsidarančioji dėžutė su 3 ar 5 lizdais. Dėl valgomų sustorėjusių šaknų beveik visuose atogrąžų ir paatogrąžių kraštuose dažniausiai auginamas valgomasis maniokas (Manihot esculenta). Visose augalo dalyse yra nuodingų glikozidų ir kitų junginių, todėl krakmolingos šaknys mirkomos ir džiovinamos, kad pasišalintų nuodingosios medžiagos. Šaknys valgomos virtos, iš jų malami miltai, gaunamas krakmolas. Rečiau maistui auginamas baltasis maniokas (Manihot glaziovii). Iš melsvojo manioko (Manihot caerulescens) ir dvišakio manioko (Manihot dichotoma) gaunamas natūralus kaučiukas.
valgomojo manioko šaknys
valgomojo manioko plantacijos
valgomasis maniokas
849