Manisa (Manisà), miestas Turkijos vakaruose, į šiaurės rytus nuo İzmiro, Gedizo upės (teka į Egėjo jūros İzmiro įlanką) slėnyje; ilo centras.
385 500 gyventojų (2022). Per Manisą eina İzmiro–Bandırmos plentas, geležinkeliai į İzmirą, Afyonkarahisarą. Elektronikos, tekstilės, maisto (vaisių, daržovių, aliejaus) pramonė. Kilimų audimo dailieji amatai. Manisos apylinkėse auginami vynmedžiai, alyvmedžiai, skiautėtalapiai fikusai, vilnamedžiai, kviečiai, tabakai. Prie Manisos kasama magnezitas, cinko, gyvsidabrio rūdos. Celal Bayaro universitetas (įkurtas 1992). Archeologijos ir etnografijos muziejai.
Architektūra
Išliko citadelės gynybinių įtvirtinimų liekanos (7–12 a.). Mečetės: ankstyvojo osmanų laikotarpio Didžioji (dar vadinama Ulu Cami, 1366, interjere antikinės kolonos su bizantiškaisiais kapiteliais) su medrese, mauzoliejumi ir fontanais, Sultono (1552) su medrese, Muradiye (1586, architektas Sinanas) su Murad Bėjaus medrese (dabar Archeologijos muziejus).
Istorija
Minima nuo 4 a. pr. Kr., vadinama Magnesija. 333 pr. Kr. užimta Aleksandro Makedoniečio ir prijungta prie jo imperijos; mieste ir jo apylinkėse buvo įkurta karo veteranų kolonija. Helenizmo laikais per diadochų kovą dėl valdžios Magnesija parėmė Seleukidus. 190 pr. Kr. prie Magnesijos įvyko mūšis, kuriame Roma sumušė Sirijos karalių Antiochą III Didijį. 190–133 pr. Kr. priklausė Pergamui. 133 pr. Kr. prijungta prie Romos Azijos provincijos. 89–84 pr. Kr. per Ponto karaliaus Mitridato VI Eupatoro karą su Roma rėmė romėnus; už tai gavo laisvojo miesto statusą. 395 po Kr., Romos imperijai skilus, atiteko Rytų Romos imperijai (Bizantijai); romėnų ir bizantiečių laikais miestas klestėjo. 1204–61 Nikėjos imperatorių būstinė. 1313–90 valdoma turkų seldžiukų. Nuo 1390 Osmanų imperijos miestas; 1398–1453 pakaitomis su Bursa – jos sultonų rezidencija. 18 a., susilpnėjus Osmanų imperijos centrinei valdžiai, Manisos valdytojai buvo tapę pusiau nepriklausomais valdovais. 19 a. pabaigoje turėjo 60 000 gyventojų (iš jų 13 000 graikų, 6000 armėnų, 3000 žydų). 1919 užimta Graikijos kariuomenės (iki 1922).
2271
Magnesija