Manitoba (Manitobà), provincija Kanados vidurinėje dalyje. Pietuose ribojasi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, šiaurės rytuose prieina prie Hudsono įlankos.
Plotas 650 086 km2. 1,35 mln. gyventojų (2018).
kviečių laukas Manitobos pietuose
Centras ir didžiausias miestas – Winnipegas (705 244 gyventojai, 2016 surašymo duomenys). Manitobos pietvakarius užima Didžiųjų Lygumų pakraštys (didžiausias aukštis 832 m), į šiaurės rytus nuo jo yra pelkėta Manitobos žemuma (aukštis 180–270 m), palei Hudsono įlanką nutįsusi Hudsono žemuma (joje yra karstinių reljefo formų).
Vidaus vandenys užima apie 102 000 km2. Į Hudsono įlanką teka Churchillis, Nelsonas, Sealis, Heyesas, į Winnipego ežerą – Šiaurės Red Riveris. Didžiausi ežerai – Winnipego, Winnipegosiso, Manitobos.
Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –20 °C (pietuose) iki –25 °C (šiaurėje), liepos atitinkamai 18–20 °C ir <15 °C. Per metus iškrinta nuo 410 mm (šiaurės vakaruose) iki 600 mm (pietryčiuose) kritulių.
Miškai užima 66 % Manitobos teritorijos. Didesnėje Manitobos dalyje yra taiga, šiaurėje ir šiaurės rytuose – tundra, pietvakariuose – stepė. Ridingo Plokščiakalnio nacionalinis parkas.
Žemės ūkio naudmenos užima apie 14 % Manitobos teritorijos, iš jų 62 % – pasėliai. Auginama daugiausia kviečiai (apie 75 % visų pasėlių), miežiai, avižos, rugiai, aliejiniai augalai, t. p. bulvės. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, vištos, kalakutai, kailiniai žvėrys. Žvejyba (daugiausia Manitobos ežere).
Kasama vario, nikelio, cinko, alavo, tantalo, kobalto ir kitos rūdos (svarbiausi gavybos centrai – Flin Flonas, Lynn Lake’as), gaunama nafta. 12 hidroelektrinių. Spalvotoji metalurgija (Thompsone), mašinų, transporto priemonių, mineralinių trąšų (Brandone) gamyba, maisto (mėsos, malimo ir gėrimų), plaušienos ir medienos apdirbimo, naftos perdirbimo (Winnipege, Brandone), siuvimo pramonė.
Dauguma pramonės įmonių susitelkusios Winnipego aglomeracijoje. Per Manitobą eina Transkanados greitkelis. Jūrų didžiausias uostas – Churchillis prie Hudsono įlankos.
Istorija
17 a. pradžioje į dabartinę Manitobos teritoriją (čia gyveno indėnai, šiaurėje – eskimai) atvyko pirmieji europiečiai. Nuo 1670 regioną valdė Hudsono įlankos bendrovė. 1812 įkurta pirmoji nuolatinė kolonija. Pamažu regione susiklostė specifinė metisų – prancūzų, škotų, airių ir indėnų palikuonių – bendruomenė.
1869 Didžiosios Britanijos vyriausybė išpirko Manitobą iš Hudsono įlankos bendrovės.
1870 Manitobos aktu suteikus nuolaidų metisams (1869–70 vyko jų sukilimas, vadovaujamas L. Rielio) Manitoba tapo Kanados dominijos provincija. 1871, 1881 ir 1912 jos teritorija buvo išplėsta. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje labai padaugėjo Manitobos gyventojų, imta sparčiai plėtoti ūkį.