„Mannesmann AG“, Vokietijos mašinų ir pramonės įrangos gamybos bendrovė, veikusi 19 a. pabaigoje–20 a.; viena didžiausių plieno vamzdžių gamintojų pasaulyje. Būstinė buvo Düsseldorfe (nuo 1893). Gamino plieną, įvairius vamzdžius, pramonės įrangą, elektros prietaisus, plastikus, ginkluotę, automobilius, dviračius, kasė geležies rūdą ir anglis, statė pramoninius objektus, teikė transporto ir telekomunikacijų paslaugas. Turėjo antrinių bendrovių Europos šalyse, Brazilijoje, Kanadoje, Argentinoje. Pajamos 23,3 mlrd. eurų, 130 860 darbuotojų (1999).
1885 Remscheide broliai R. ir M. Mannesmannai pradėjo besiūlių vamzdžių gamybą pagal naują valcavimo technologiją (vadinamasis Mannesmanno procesas). 1890 visos gamyklos sujungtos į bendrovę Mannesmannröhren‑Werke AG Berlyne – vieną didžiausių Vokietijos bendrovių. Jos pagaminti vamzdžiai naudoti tiesiant pirmąjį pasaulyje naftotiekį Kaukaze. Bendrovė supirkinėjo geležies rūdos ir anglies šachtas, plieno gamybos ir mašinų gamyklas. Per Antrąjį pasaulinį karą tiekė ginkluotę nacių Vokietijos kariuomenei. 1952 Sąjungininkų įsakymu pertvarkyta į Mannesmann AG. 1968 prisijungė bendrovę G. L. Rexroth GmbH, 1970 perėmė koncerno August Thyssen‑Hüte vamzdžių valcavimo gamyklas, 1974 įsigijo Demag AG, 1987 – Fichtel & Sachs AG. 1975–76 tiekė didelio skersmens vamzdžius SSRS dujų pramonei mainais į dujas. 1992 įsteigė pirmąją Vokietijoje privačią mobiliojo ryšio paslaugų bendrovę D2, 1997 – antrąją pagal dydį šalyje fiksuotojo telefono ryšio ir interneto paslaugų bendrovę Mannesmann Arcor AG & Co. 2000 tapo Didžiosios Britanijos bendrovės Vodafone Group dalimi. Telekomunikacijų padaliniai pervadinti Vodafone vardu, o visos pramonės įmonės buvo parduotos. Mannesmann pavadinimą išsaugojo tik bendrovei Salzgitter priklausanti plieno vamzdžių gamybos bendrovė Mannesmannröhren-Werke GmbH. 2018 jos pajamos buvo 1,1 mlrd. eurų, dirbo apie 4670 darbuotojų.
-Mannesmannröhren‑Werke AG