Mannheim (Mánheimas), miestas Vokietijos pietvakarinėje dalyje, Badeno‑Viurtembergo žemėje, Reino dešiniajame krante, prie Neckaro žiočių.
311 800 gyventojų (2021); priklauso Reino–Neckaro aglomeracijai.
Mannheim
Su Ludwigshafenu (Reino kairiajame krante, Reino krašto‑Pfalco žemėje) jungia tiltai. Upių uostas (vienas didžiausių Vokietijoje, krovinių apyvarta 8,6 mln. t, 2016; daugiausia perkraunama anglys, plienas). Per Mannheimą eina Frankfurto prie Maino–Karlsruhės geležinkelis; antra pagal dydį Vokietijoje (po Hamburgo) manevrinė geležinkelio stotis. Geležinkelis į Heidelbergą.
Pro Mannheimą (į rytus nuo miesto) eina Frankfurto prie Maino–Karlsruhės automobilių magistralė; Mannheimą ir Ludwigshafeną juosia žiedinė automobilių magistralė. Oro uostas; Mannheimą su tarptautiniu Frankfurto prie Maino oro uostu (65 km į šiaurę nuo Mannheimo) jungia greitasis geležinkelis. Karinis oro uostas.
Variklių, žemės ūkio ir kitų mašinų, transporto priemonių (autobusų), tiksliųjų prietaisų gamyba, naftos perdirbimas, elektrotechnikos, elektronikos, chemijos (ir farmacijos), metalo ir medienos apdirbimo, tekstilės, popieriaus, keramikos, maisto pramonė. Mannheime buvo vienos didžiausių Vokietijoje leidybos bendrovių Bibliographisches Institut & F. A. Brockhaus AG (veikė iki 2009) būstinė. Turizmas.
Universitetas (1907 įkurta aukštoji prekybos mokykla, nuo 1967 – universitetas). Technikos ir architektūros planavimo, socialinių reikalų, viešojo administravimo aukštosios specialiosios mokyklos, profesinio mokymo akademija, aukštoji muzikos ir vaizduojamojo meno mokykla, kitos aukštosios mokyklos. Nacionalinis teatras (įkurtas 1779, seniausias municipalinis teatras Vokietijoje). Meno galerija; muziejai, tarp jų – Badeno‑Viurtembergo žemės technikos ir darbo, Reisso‑Engelhorno (apima archeologijos ir pasaulio kultūrų, meno, miesto, teatro istorijos ir kitus muziejus, F. Schillerio namą muziejų). Planetariumas. Kongresų centras. Kasmetinis tarptautinis trumpametražių kino filmų festivalis (nuo 1952).
2271
Architektūra
Bažnyčios: Šv. Ignoto ir šv. Pranciškaus Ksavero (1733–60, architektai A. Galli da Bibiena, F. W. Rabaliatti), Santarvės (18–19 a.), trinitorių (1959, architektas H. Striffleris); sinagoga (1987, architektas K. Schmuckeris). Senoji rotušė (1700–11, architektas J. J. Rischeris), barokiniai rūmai (1720–60, architektai J. C. de Froimont’as, G. Hauberatas, A. Galli da Bibiena, N. de Pigage’as, dabar universiteto dalis), observatorija (1774, architektas F. W. Rabaliatti), senoji audinių parduotuvė (1779, architektas P. A. Verschaffeltas, dabar Reisso‑Engelhorno muziejus), Bretzenheimo rūmai (1788), vandens bokštas (1889, architektas G. Halmhuberis).
Vandens bokštas Mannheime (1889, architektas G. Halmhuberis)
20 a. pastatyta moderno stiliaus suvažiavimų centras Rosengarten (1903, architektas B. Schmitzas, 1974 išplėstas), Parodų salė (1907, architektas H. Billingas, 1983 rekonstruota), senoji gaisrinė (1912, architektas R. Perrey), Bendruomenių centras (1963, architektas C. Mutschleris), Teatro (1957, architektas G. Weberis), banko (1985, architektas H. Striffleris) rūmai, universiteto biblioteka (1988, architektas G. Böhmas), užstatyta Parodų aikštė (1990, pagal architekto C. Mutschlerio projektą).
2271
Istorija
Pirmąkart minimas 764, buvo kaimas, kol 1606 Reino Pfalco kurfiurstas Frydrichas IV čia pastatydino Friedrichsburgo tvirtovę. Nuo 1607 miesto teisės. 17 a. iš Olandijos atsikėlė daug protestantų pabėgėlių. 1622 per Trisdešimties metų karą (1618–38) ir 1689 sugriautas. 1699 atstatytas ir įtvirtintas.
Nuo 1720 Reino Pfalco kurfiurstų rezidencija. 18 a. Mannheimas klestėjo kaip muzikos, teatro ir mokslo centras, čia kūrė kompozitorius W. A. Mozartas, dramaturgas F. Schilleris, susibūrė vadinamoji Mannheimo klasikinės muzikos kompozitorių mokykla.
1778 kurfiursto dvaras persikėlė į Miuncheną. 1795 Mannheimas vėl sugriautas, 1802 perduotas Badeno kunigaikštystei. 1828 pastačius uostą vyko pramonės perversmas: 1840 nutiestas geležinkelis iš Mannheimo į Heidelbergą, plėtojosi chemijos pramonė, 1879 K. Benzas čia pagamino pirmąjį dvitaktį automobilio variklį. 1848–49 revoliucinio judėjimo centras. Vokietijoje į valdžią atėjus naciams iš Mannheimo išvaryta apie 2000 žydų. Per II pasaulinį karą subombarduotas. Vėliau atstatytas, tapo kultūros ir mokslo centru.
2271