Mannheimo mokykla
Mannheimo mokykla (Mannheimer Schule, Mánheimo mokyklà), 18 a. Mannheime kūrusių čekų, vokiečių, italų kompozitorių grupė, susijusi su Pfalzo kurfiursto Carlo Theodoro rūmais. Veikė 60 metų (1740–1800, nuo 1778 Miunchene), klestėjo 1745–60. Reikšmingiausia buvo senoji mokyklos kompozitorių karta – F. X. Richteris, J. W. Stamitzas, I. J. Holzbaueris. Antrosios kartos kompozitoriai C. G. Toeschi, F. Beckas, A. Filtzas, J. Chr. Cannabichas, I. Fränzlis, E. Eichneris, W. Crameris, C. Stamitzas, trečiosios – J. V. A. Stamicas, F. I. Danzi, C. A. Cannabichas. Kartu su Berlyno mokykla ir Vienos senąja mokykla yra labai svarbi klasikinės instrumentinės muzikos istorijoje. Pagrindinė Mannheimo mokyklos kompozitorių kūrybos sritis – simfoninė muzika. Jie sukūrė ir įtvirtino klasikinės instrumentuotės pagrindus. Atsisakyta skaitmeninio boso, daugiau reikšmės teikta melodijai. Melodijos ir visos faktūros skaidymas į 2, 4, 8 taktų grupes (kvadratiškumas) vėliau tapo esminiu Vienos klasicistinės mokyklos kūrybos principu. Naujų muzikos ekspresijos galimybių suteikė ryškūs ir staigūs dinaminiai kontrastai, crescendo ir diminuendo vartosena esant statiškai harmonijai, tremolo efektai, laužyti akordai, staigios generalinės pauzės, specifiniai styginių motyvai. Iš keliolikos gyvavusių orkestro tipų Mannheimo mokyklos laikotarpiu išsiskyrė 3, kurių pagrindą sudarė styginių kvartetas. Mannheimo mokykloje susiklostė ir klasikinės simfonijos struktūra. J. V. A. Stamitzas kūrė jau 4 dalių simfonijas: allegro, andante, menuetas ir finalas (dažniausiai rondo formos). Jo simfonijų pirmosiose dalyse išryškėjo teminis, faktūrinis, dinaminis ir ritminis kontrastas, bet klasikinės sonatos forma dar nebuvo susiklosčiusi. 18 a. viduryje Mannheimo mokyklos kompozitorių kūriniai susilaukė pripažinimo, daugiausia Paryžiuje ir Londone. Jų atradimus perėmė ir išplėtojo Vienos klasicistinės mokyklos kompozitoriai (J. Haydnas, W. A. Mozartas, L. van Beethovenas). Terminą Mannheimo mokykla pirmasis pavartojo H. Riemannas.
L: J. P. Larsen Zur Bedeutung der „Mannheimer Schule“ Regensburg 1962; Die Mannheimer Hofkapelle im Zeitalter Carl Theodors Mannheim 1992.
1915