Manresa (Manresà), miestas Ispanijos šiaurės rytuose, Katalonijoje, į šiaurės vakarus nuo Barselonos.
77 700 gyventojų (2019).
Manresa įsikūrusi prie Cardonero upės (Llobregato intakas). Tekstilės, chemijos (gumos, mineralinių trąšų), elektrotechnikos, odos pramonė. Prie Manresos kasama kalio druska. Konservatorija, meno mokykla. Turizmas. Į rytus nuo Manresos yra Sant Llorenço del Munto gamtos parkas.
Architektūra
Išliko romėnų Senasis tiltas (Pont Vell, rekonstruotas 12 a., 1939 sugriautas, 1962 atstatytas). Bažnyčios: kataloniškosios gotikos mokyklos Švč. Mergelės Marijos (14–15 a., portalas, 1934), barokinė jėzuitų Šv. Ignaco (17 a., fasadas, 1760, architektas J. Morató; bažnyčia pastatyta ant uolos, kurioje kurį laiką gyveno jezuitų ordino steigėjas šv. Ignacas Lojola). Barokiniai pastatai: rotušė, Teismo rūmai (visi 18 a.).
Istorija
Ikiistoriniais laikais buvo iberų gyvenvietė, vėliau romėnų vadinta Minorisa. 711 miestą užėmė arabai, bet 796 apleido. Vėliau buvo frankų imperatoriaus Karolio Didžiojo įkurtos Ispanijos markos dalis. Vietos gyventojams sukilus 827 nusiaubtas frankų, 841 ir 842 – arabų. Vėliau dėl nesutarimų su Leridos musulmonais miestas ir jo apylinkės apleistas, vėl apgyvendintas 10 a.; Manresa buvo svarbi rekonkistos laikų tvirtovė, čia gyveno didelė žydų bendruomenė (1492 žydai išvaryti iš Ispanijos). 14 a. klestėjo, bet vėliau dėl maro epidemijų ir visos Katalonijos ūkio krizės smuko. Atsigavo po to, kai 1522–23 čia buvo apsistojęs Ignacas Lojola, ir tapo piligrimystės vieta.
19 a. plėtojosi audimo verslas. Miestas apgriautas per Ispanijos pilietinį karą (1936–39).
2271