Mánstas 13 a. antra pusė 14 a., 14 a. pirmos pusės lietuvių didžiūnas, vienas Žemaitijos kilmingųjų vadų.
Pirmą kartą minimas 1308, kai su didele kariuomene įsiveržė į Vokiečių ordino valdas Prūsijoje. Veikiausiai buvo didžiojo kunigaikščio Vytenio iš Lietuvos į Žemaitiją atsiųstas vietininkas; su jo ir kitų atvykimu siejama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios aktyvesnės politikos Žemaitijoje, kartais ir Gedimino, kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio submonarcho, veiklos pradžia.
Manstas, pasitraukęs į ordino teritoriją, 1321 Varmėje (Varmijoje) gavo nemažą valdą – 25 žagres žemės. Jis – Prūsijos didikų Mansteinų (Manšteinų) giminės pradininkas.
2336