Mánsteris (angl. Munster, air. Cúige Mumhan, An Mhumhain), provincija Airijos pietvakariuose.
Plotas 24 674 km2 (didžiausia Airijos provincija). 1 280 020 gyventojų (2016 surašymo duomenys). Centras – Korkas. Apima 7 grafystes: Clare’o, Kerry, Korko, Limericko, Tipperary North Ridingo, Tipperary South Ridingo ir Waterfordo. Provincija administracinių funkcijų neatlieka.
Mansterio paviršius kalnuotas ir kalvotas. Kerry grafystėje yra aukščiausi Airijoje Macgillicuddy kalnai (didžiausias aukštis 1041 m, Carrauntoohilio kalnas). Laivų statyba ir remontas, automobilių gamyba, chemijos ir farmacijos, elektronikos, maisto, tekstilės pramonė. Pramonės svarbiausias centras ir jūrų prekybos uostas – Korkas. Shannono laisvoji ekonominė zona (daugiau kaip 120 tarptautinių bendrovių). Dailieji amatai. Mansteris – Airijos žemės ūkio (daugiausia gyvulininkystės) regionas; veisiama galvijai, avys, kiaulės. Provincijoje yra 3 tarptautiniai oro uostai: Shannono, Korko ir Kerry.
Istorija
Viduriniais amžiais čia gyvavo Tomondo, Desmondo ir Ormondo karalystės, kurios kartais buvo suvienijamos. 10 a. Waterforde ir Limericke įsikūrė vikingai. 16 a. 7 dešimtmetyje prie Korko buvo įkurta pirmoji privati anglų kolonija.
16 a. antroje pusėje numalšinus airių sukilimus Mansterio kolonijos plėtra rūpinosi Anglijos vyriausybė, sukilėlių žemės buvo dalijamos kareiviams, valstybės pareigūnams, pirkliams ir kitiems. Iki 17 a. vidurio čia įsitvirtino turtinga ir įtakinga anglikonų protestantų mažuma. 19 a. viduryje Mansteryje gyveno apie 3 mln. žmonių, bet po 1845–48 Bulvių bado ilgai (daugiau kaip 100 m.) vyko gyventojų emigracija į kitas šalis. Per Airijos pilietinį karą (1922–23) čia neilgam buvo paskelbta savarankiška Mansterio respublika, ją panaikino Airijos kariuomenė.