Kvedarãvičius Mantas 1976 06 23Biržai 2022 03 30Mariupol (apie žūtį pranešta 04 02; 04 09 palaidotas Biržuose), lietuvių kultūros antropologas, kino režisierius. Dr. (2013).
Išsilavinimas ir veikla
1998 baigė Vilniaus universitetą (archeologiją). 2001–03 studijavo Niujorko universitete (kultūros antropologijos mokslų daktaro programa). 2007 baigė Oksfordo universiteto Socialinės ir kultūrinės antropologijos institutą (įgijo magistro laipsnį). 2013 Kembridžo universitete apgynė socialinės antropologijos disertaciją Nebūties mazgai: Mirtis, sapnai ir žmonių dingimas įstatymo paribiuose kovos su terorizmu zonoje Čečėnijoje (Knots of Absence: Death, Dreams, and Disappearances at the Limits of Law in the Counter‑Terrorism Zone of Chechnya). 2003 dėstė Pace’o universitete Niujorke, 2003–04 Williamo Pattersono universitete Wayne’e (Naujojo Džersio valstija), nuo 2013 – Vilniaus universitete; docentas. 2013–15 atliko podoktorantūrinę stažuotę Lietuvos kultūros tyrimų institute (tyrinėjo politinio afekto sampratą kine). 2014 stažavo Mančesterio universiteto Granados vizualinės antropologijos centre, Politinių ir socialinių mokslų universitete Panteonas Atėnuose, studijavo kino projektų vystymą gavęs Nipkowo programos Berlyne stipendiją.
Mantas Kvedaravičius
Nuo 2008 publikavo straipsnių politikos, kultūros, visuomenės gyvenimo klausimais. 2008–14 skaitė viešas paskaitas, pranešimus mokslinėse konferencijose Kembridžo ir kituose universitetuose, Amerikos antropologijos asociacijos konferencijose San Francisco, Čikagoje, Montréalyje, Europos socialinės antropologijos asociacijos konferencijose Liublianoje, Taline ir kitur. Mokslinių interesų sritys: antropologija, kūno politika, afekto teorija, estetika ir reprezentacija, biopolitika, kritinė teisės teorija.
2022 03 27 Rusijos karinės invazijos į Ukrainą metu Mariupolyje, kurdamas filmo Mariupolis antrąją dalį, M. Kvedaravičius buvo sulaikytas kareivių, kai bandė evakuoti iš miesto 2 moteris ir vaiką. 03 30 jo kūną su šautinėmis žaizdomis rado ir 04 05 į Lietuvą atgabeno Hanna Belobrova. Manoma, dėl jo mirties atsakingi Donecko liaudies respublikos separatistai.
Kinas
M. Kvedaravičius. Dokumentinio filmo Barzakh kadras (2011)
2010 įkūrė filmų gamybos ir platinimo įmonę Extimacy Films, jai vadovavo, kūrė filmus, juos prodiusavo. Kine debiutavo ir išgarsėjo ilgametražiu dokumentiniu filmu Barzakh (2011, Sidabrinė gervė), jame toliau tyrinėjo disertacijos temą apie nuolat dingstančius žmones Čečėnijoje, jų likimus, artimųjų traumas. 2011 filmas atidarė Berlyno kino festivalio programą Panorama Dokumente (Ekumeninio žiuri specialusis prizas, Amnesty International prizas). Iš viso filmas pristatytas daugiau kaip 40 tarptautinių kino festivalių, laimėjo daugiau kaip 15 tarptautinių kino apdovanojimų (tarp jų – pagrindinius prizus Tarptautiniame dokumentinio kino festivalyje BelDocs Belgrade, Planet Doc Varšuvoje, festivalyje Juodosios naktys Taline, visi 2011, Liublianos tarptautiniame kino festivalyje 2012).
Dokumentiniame filme Mariupolis (2016, pasaulinė premjera Berlyno kino festivalio programoje Panorama Dokumente, Sidabrinė gervė) vaizduojama žmonių kasdienybė nuolatinės karo apsiausties mieste Donecko srityje, analizuojama meno, nacionalizmo ir karo santykis. 2019 sukurto vaidybinio filmo Partenonas pasaulinė premjera įvyko Venecijos kino festivalio konkursinėje Kino kritikų savaitėje. Dokumentiniame filme Prologos (2022, pasaulinė premjera Locarno kino festivalyje) derinami dokumentinio ir vaidybinio kino elementai, tyrinėjama globalaus pasaulio paribiuose atsidūrusių žmonių likimai.
2022 05 19 Kanų kino festivalio oficialioje programoje Kanų premjeros įvyko dokumentinio filmo Mariupolis 2 pasaulinė premjera (korežisierė Hanna Bilobrova, Kanų kino festivalio specialusis žiuri prizas, Sidabrinė gervė 2023). 2022 Europos kino apdovanojimų ceremonijoje filmas paskelbtas geriausiu 2022 Europos dokumentiniu filmu. M. Kvedaravičius visiems savo filmams parašė scenarijus, buvo vienas operatorių, montažo režisierių. Kūryba eseistinio pobūdžio, siekiama naudoti vaizdą kaip galimybę įprasminti tikrovę kaip tokią, kamera naudojama kaip tarpininkas, leidžiantis išgyventi karo siaubą. Būdinga kruopščios detalės, poetiniai vaizdų intarpai, filosofiniai akcentai, vaizdai tapybiški, filmuose derinama režisieriaus ir antropologo pozicija.
M. Kvedaravičius. Dokumentinio filmo Mariupolis 2 kadras (2022)
Atminimo įamžinimas
Biržų rajono savivaldybės garbės pilietis (2022). 2022 jo garbei pavadinta gatvė Biržuose. 2023 apie M. Kvedaravičių sukurtas dokumentinis filmas Mantas (režisierius Jurijus Grigorovičius). 2024 Biržų krašto muziejuje Sėla įrengta nuolatinė M. Kvedaravičiaus atminties ekspozicija.
Apdovanojimai
Berlyno kino festivalio Ekumeninio žiuri specialusis prizas, Amnesty International prizas (abu 2011), Sidabrinė gervė (2011, 2016, 2023), Kanų kino festivalio specialusis žiuri prizas, Auksinė gervė, Geriausio Europos dokumentinio filmo prizas (visi 2022, visi po mirties). Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius (2022, po mirties). Lietuvos nacionalinė premija (2022, po mirties).
1706