Mantigirdai
Mantigirda, Mantigirdáičiai, 14–16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė.
Pirmąkart minimi apie 1385 Vokiečių ordino karo kelių į Lietuvą aprašymuose (Lithauische Wegeberichte), kuriuose minimas Mantigirdo kaimas (Mantegirdendorff) Šalčininkų krašte. Veikiausiai čia buvo giminės tėvoninės valdos.
1396 paminėta, kad Mantigirdas buvo Polocko vietininkas. Turėjo sūnus Alekną, Petrą ir Joną. Žymiausias – Petras Mantigirdaitis (m. 1459), Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vytauto, Švitrigailos, Žygimanto Kęstutaičio ir Kazimiero Jogailaičio laikų įtakingas didikas. Pirmą kartą minimas kaip 1413 Horodlės suvažiavimo dalyvis; pagal Horodlės susitarimus gavo Vadvičiaus herbą. Apie 1424–26 buvo Podolės seniūnas, 1422–23 – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo dvaro (rūmų) maršalka, 1430–32 ir 1445–56 – Naugardo seniūnas, 1434–59 – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės krašto (žemės) maršalka, 1459 – Polocko vietininkas. Dalyvavo svarbiose pasiuntinybėse: 1430 vyko į Lenkiją dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnacijos, 1431 buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos pasiuntinys pas totorius, 1432 jo pavedimu vyko į Lenkiją, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio laikais – 1444 į Prūsiją pas kryžiuočius, 1448 – į Lenkiją. Dalyvavo perversme prieš Švitrigailą. Vadovavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenei. Antroji žmona (pirmosios vardas ir kilmė nežinoma) buvo Gediminaičių kilmės kunigaikščio Teodoro Kaributaičio duktė Ona. Jo laikais giminės svarbiausiu dvaru tapo Vija (Ašmenos apskritis). Turėjo vienintelį sūnų Joną, apie kurį žinoma nedaug.
Petro brolis Alekna Mantigirdaitis (m. po 1410) nuo 1410 buvo Vytauto dvaro pataurininkis.
Petro vaikaitis Petras Jonaitis Mantigirdaitis (m. po 1497) 1476–82 buvo Breslaujos seniūnas, 1480–82 – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo dvaro maršalka, 1486–89 – Lucko seniūnas, 1487–89 – Voluinės žemės maršalka, 1490–97 – Trakų vaivada, 1491–97 – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės krašto maršalka. 16 a. Bychovco kronikoje jis vadinamas etmonu (priskiria jam Baltojo prievardį), kuris prieš mirtį į šias pareigas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui rekomendavęs kunigaikštį Konstantiną Ostrogiškį (etmono pareigybės tuomet dar nebuvo, todėl veikiausiai iš pradžių laikinai buvo paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vadu). Veikiausiai skyrė lėšų Vijos bažnyčios statybai. Pirmoji žmona buvo didiko Jono Vėževičiaus duktė Ona (su ja turėjo vaikų), antroji – kunigaikščio Aleksandro Jurgaičio Alšėniškio duktė Ona.
Petro Jonaičio Mantigirdaičio sūnus Jonas Petraitis Mantigirdaitis (m. 1500) nuo 1498 buvo valdovo maršalka ir Markovo vietininkas. Žuvo Vedrošos mūšyje su Rusijos kariuomene. Jam mirus baigėsi Mantigirdų giminė. Jų valdas perėmė giminaičiai didikai Kiškos.
-Jonas Petraitis Mantigirdaitis; -Petras Jonaitis Mantigirdaitis; -Alekna Mantigirdaitis; Petras Mantigirdaitis; -Mantigirdas
2336