mantò (pranc. manteau), platus ilgas moteriškas apsiaustas, paltas su rankovėmis arba be jų. Siuvamas iš įvairių audinių, puošiamas pasmanterija (kailio apvadais, kita), įvairiais apsiuvais, siuvinėjamas. Atsirado 18 a. Prancūzijoje, paplito 19 amžiuje.
917