Mantoux reakcija

Mantoux reakcijos vertinamas po 48–72 valandų pagal papulės skersmenį

Mantoux reakcija (Mantù reãkcija), tuberkulno mėginỹs, tuberkuliozės diagnostikos vienas metodų, paremtas organizmo reakcija į tuberkuliną. Teigiama reakcija svarbi pirminės tuberkuliozės diagnostikai (ypač vaikams). Teigiama reakcija gali rodyti ne tik aktyvią tuberkuliozę, bet ir imunologinę būklę po vakcinacijos, persirgtos ligos, infekuotumą (užsikrėtimą) tuberkulioze. Į dilbio vidinės pusės odą suleidžiama 0,1 ml tuberkulino (sterilaus mikobakterijų ekstrakto), kurio standartinė dozė yra 2 arba 5 tarptautiniai vienetai (TV). Reakcija vertinama po 48–72 valandų pagal papulės skersmenį: ji laikoma teigiama, jei papulės dydis yra ≥5 mm (neseniai kontaktavusiems su sergančiuoju atvirąja tuberkulioze, sumažėjusio imuniteto, ŽIV infekuotiems asmenims), ≥10 mm (vaikams, narkomanams, vartojantiems injekcinius kvaišalus, gyvenantiems ar atvykusiems iš šalių, kuriose yra didelis sergamumas tuberkulioze, tarp jų – Lietuvos, tam tikrų specialybių darbuotojams – medikams, kariams, bakteriologinių laboratorijų darbuotojams ir kitiems), ≥15 mm (asmenims, neturintiems rizikos veiksnių).

Tariamai teigiama reakcija pasitaiko neseniai vakcinuotiems vaikams (povakcininė reakcija), t. p. žmonėms, sergantiems kitų mikobakterijų sukelta liga. Sergantiesiems AIDS, sunkia tuberkuliozės forma, inkstų nepakankamumu, sunkia cukrinio diabeto forma, labai seniems žmonėms būna anergija – neigiama reakcija, rodanti organizmo nesugebėjimą reaguoti į tuberkuliną. Tuberkuliozės diagnostikoje svarbi vadinamoji Mantoux reakcijos konversija – papulės didėjimas ≥10 mm 1–2 m. laikotarpiu, rodantis aktyvią tuberkuliozės infekciją. Mantoux reakcija neatliekama sirgusiesiems tuberkulioze, t. p asmenims, kuriems anksčiau buvo ≥15 mm papulė. Tuberkuliną 1890 pagamino R. Kochas (Vokietija), Mantoux reakciją 1906 aprašė Clemens von Pirquet (Austrija), 1907 metodiką pasiūlė ir ištobulino Charles Mantoux (Prancūzija).

Clemens von Pirquet aprašė Mantoux reakciją