Mántujos istòrija
Mantujos vietoje žmonių nuolat gyventa maždaug nuo 2000 prieš Kristų. Nuo 6 a. gyvenama etruskų, nuo apie 400 pr. Kr. – keltiškos cenomanų genties. Apie 220 nukariauta romėnų. Netoli Mantujos 70 pr. Kr. gimė poetas Vergilijus.
Žlugus Romos imperijai Mantują paeiliui valdė gotai, Bizantija, langobardai, frankai. 11 a. Mantuja tapo Toskanos markizo Bonifacijaus Kanosiečio valda. 1115 mirus paskutinei jo giminės Toskanos valdytojai Matildai Mantuja tapo savavaldi komuna, 12–13 a. su kitais Lombardijos miestais gynė savo teises nuo Šv. Romos imperatorių (Mantuja – viena Lombardijos lygos įkūrėjų). Nuo 1276 Mantują valdė Bonacolsi, 1328–1707 – Gonzagų giminė, miestas klestėjo. Paskutinis Mantują valdęs Gonzagų kunigaikštis Ferdinandas nesėkmingai parėmė Prancūziją per Ispanijos įpėdinystės karą, Mantuja 1708 atiteko Austrijos Habsburgams.
18 a. miestas stipriai įtvirtintas. Po ilgos apsiausties 1797 jį užėmė Napoleono Bonaparto kariuomenė. 1814 vėl atiteko Austrijai, buvo vienas risordžimento (judėjimas dėl Italijos suvienijimo) centrų. Nuo 1866 Italijos karalystės dalis.
-Mantuja
2271