Manuel María de Falla
de Falla Manuel María (Manuelis Marija de Fálja), tikr. de Falla y Matheu 1876 11 23Cádiz 1946 11 14Alta Gracia (Córdobos provincija, Argentina; palaidotas Cádize), ispanų kompozitorius, pianistas, dirigentas. 1896–99 studijavo Madrido konservatorijoje (fortepijono klasėje), 1902–04 – Madride pas F. Pedrellį (kompoziciją). 1907 atvykęs į Paryžių susipažino su C. Debussy, M. Raveliu, P. Dukas, I. Albénizu, J. Turina, kurie turėjo įtakos jo muzikos stiliui. 1922 su F. García Lorca Granadoje surengė Andalūzijos cante jondo dainų festivalį. Nuo 3 dešimtmečio pabaigos pablogėjus sveikatai kūrė mažai. 1937 paskirtas Ispanijos instituto (Instituto de España) Madride vadovu. 1939 išvyko į Argentiną ir ten praleido paskutinius gyvenimo metus.
Kūriniai
1913 Nicoje, 1914 Paryžiuje pastatyta M. M. de Fallos opera Trumpas gyvenimas (La vida breve 1905, 2 redakcija 1913). 1914 grįžo į Madridą. Iki 1925 sukūrė baletus Meilė burtininkė (El amor brujo 1915) ir Trikampė skrybėlė (El sombrero de tres picos, 1919 Londone pastatė S. Diagilevo Rusų baletas) bei simfoninius įspūdžius fortepijonui ir orkestrui Naktys Ispanijos soduose (Noches en los jardines de España 1909–15). 1919 apsigyvenęs Granadoje sukūrė vienaveiksmę lėlių operą Meistro Pedro vaidinimas (El retablo de maese Pedro, pastatyta 1923 Paryžiuje, 1925 Niujorke).
Kiti žymesni kūriniai: koncertas klavesinui, fleitai, obojui, klarnetui, smuikui ir violončelei (1923–26), oratorija Atlantida balsui solo, chorui ir orkestrui (1926–47; baigė E. Halffteris), Septynios ispanų liaudies dainos (Siete canciones populares españolas 1914), Fantasía bética fortepijonui (1919; dedikuota Arthurui Rubinsteinui).
Kūryba ryškaus nacionalinio kolorito (melodika ir ritmika artimos ispanų muzikiniam folklorui), turi prancūzų impresionistinės muzikos bruožų.
L: J. Panissa Manuel de Falla London 1954; J. Krejn Manuėl′ de Fal′ja Moskva 1960.
3051
1915