Manuilas I Komninas

Manulas I Komnnas (Manouēl I Komnēnos) 1118 11 28 1180 09 24, Bizantijos imperatorius (1143–80). Komninų dinastijos. Imperatoriaus Jono II Komnino ir Vengrijos karaliaus Vladislovo I Šventojo dukters Piroskos (po krikšto – Irena; šventoji) ketvirtas sūnus. Pasižymėjo kovose su tiurkais seldžiukais, todėl 1143 tėvo pasirinktas įpėdiniu. Siekdamas atkurti imperijos didybę valdymo pradžioje labiau domėjosi Vakarų politika: sudaręs sąjungą su Venecija 1147–49 kovojo su normanų kilmės Sicilijos karaliumi Rožeru II, atsiėmė jo užimtą Kerkyros salą. 1155 įsiveržė į Sicilijos karalystę, bet 1156 prie Brindisi buvo sumuštas Rožero II įpėdinio Vilhelmo I. 1159 privertė kryžininkų įkurtos Jeruzalės karalystės karalių Balduiną III pripažinti Bizantijos viršenybę. 1167 prisijungė Dalmatiją, Kroatiją ir Bosniją, Vengrijoje 1173 pasodino į sostą savo kandidatą. Aktyvi Manuilo I Komnino politika įvairiomis kryptimis atitraukė jo dėmesį nuo didėjančio tiurkų seldžiukų pavojaus. 1176 prie Miriokefalono (prie dabartinio Denizli, Turkija) Manuilas pralaimėjo seldžiukams; baigėsi Bizantijos pastangos atgauti visą Mažąją Aziją, imperija galutinai perėjo į gynybą.