Manuilas II Paleologas

Manulas II Paleològas (Manouēl II Palaiologos) 1350 06 27 1425 07 21, Bizantijos imperatorius (1391–1425). Jono V Paleologo sūnus. Tapo įpėdiniu vietoj vyresniojo brolio Androniko IV Paleologo, 1373 nesėkmingai sukilusio prieš tėvą. Tais pačiais metais Manuilas tapo imperatoriaus bendravaldžiu. 1376 Andronikas IV Paleologas užgrobė sostą, bet 1379 Manuilo ir Jono V Paleologo buvo nuverstas. Už paramą kovoje dėl valdžios Jonas V Paleologas turėjo mokėti duoklę Osmanams, nuo 1390 Manuilas liko įkaitu sultono Bajazito I Staigiojo dvare. 1391 sužinojęs apie tėvo mirtį Manuilas pabėgo. Osmanams užėmus Tesaliją ir Peloponesą Vakarų valstybės 1396 surengė kryžiaus žygį prieš juos, bet jų pajėgos buvo sumuštos prie Nikopolio (dabar Bulgarija). 1399–1403 Manuilas nesėkmingai ieškojo paramos Romoje, Milane, Londone ir Paryžiuje, bet 1403 sudarė taiką su naujuoju Osmanų sultonu Mechmedu I, kuri truko iki 1421. 1421 Manuilas perleido daugumą valdovo pareigų sūnui Jonui VIII Paleologui, vėliau pasitraukė į vienuolyną.