Mañvydai, 14 a. pabaigos–15 a. antros pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė. Kilo iš Gedgaudų. Viena įtakingiausių ir turtingiausių. Pradininkas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikų valstybės veikėjas, diplomatas Manvydas Albertas, kilmingojo Gailigino sūnus. Su broliu Jurgiu Gedgaudu (m. 1435) buvo vienas aktyviausių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto politikos vykdytojų, beveik visų svarbiausių to meto tarptautinių sutarčių (1398 Salyno sutartis, 1401 Vilniaus–Radomo susitarimas, 1404 Raciążo sutartis, 1413 Horodlės susitarimai) liudytojas, dažnas Lietuvos Didžiosios Kunigaiktystės pasiuntinybių pas kryžiuočius, į Maskvą dalyvis.
Manvydų herbas Leliva
Manvydas Albertas turėjo vienintelį sūnų Manvydą Joną. Šio sūnus Manvydas Jonas II mirė veikiausiai jaunas. Antras sūnus Manvydas Albertas II Vaitiekus (m. 1475 Kołoje, Lenkija) 1461 minimas kaip Vilniaus kaštelionas, 1473–75 – Naugarduko seniūnas, 1475 – Lietuvos Didžiosios Kunigaiktystės valdovo dvaro stalininkas. 1475 Landshute dalyvavo Bavarijos hercogo Georgo ir Lenkijos karaliaus bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio dukters Jadvygos vestuvėse, turnyrinėje dvikovoje kovėsi su kitu Bavarijos hercogu Kristupu. Grįždamas į Lietuvą mirė nuo maro epidemijos. Buvo paskutinis iš Manvydų vyriškosios linijos. Duktė Ona ištekėjo už Mikalojaus Kęsgailos.
Manvydų svarbiausios valdos atiteko Manvydo Alberto II Vaitiekaus seserų vyrų giminėms Sudimantui, jo dukterims ir Radviloms.
Manvydai darė didelę įtaką 15 a. Lietuvos politikai. Manvydų koplyčia Vilniaus katedroje 16 a. rūpinosi jų palikuonis pagal moteriškąją liniją Vilniaus vyskupas kunigaikštis Povilas Alšėniškis. Su Manvydais veikiausiai giminiavosi Lelivos herbą turėjusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės Hlebavičiai, Zaberezinskiai, Vėževičiai.
2336