mãras, infekcinė liga. Serga žmogus, gyvūnai ir augalai. Maro epidemijų buvo jau prieš Kristų Sirijoje ir Egipte. Pirmoji maro pandemija kilo 527 Egipte ir Bizantijoje, išplito Viduržemio jūros uostamiesčiuose, Artimuosiuose Rytuose, Europoje; per 50 m. mirė apie 100 mln. žmonių. Antroji pandemija kilo 14 a. pirmoje pusėje Kinijoje, paplito Indijoje, Afrikoje. 1347–51 išplito Europoje; nuo jos išmirė apie 50 mln. žmonių (tarp jų 1/5 Europos gyventojų). Jos metu Italijoje imtasi karantino priemonių: tam tikslui skirtuose namuose 40 dienų buvo izuoliuojami asmenys, atvykę iš vietų, kuriose sergama maru. Trečioji pandemija kilo 1794 Kinijoje, apėmė apie 100 uostamiesčių. Daug maro epidemijų buvo Indijoje: 1898–1948 nuo maro mirė apie 12 mln. žmonių. Buvusioje SSRS maras likviduotas 1925.
maro gydytojas (17 a.)
21 a. pradžioje miestų graužikų maro protrūkiai yra reti, suserga nedaug žmonių. Gamtinis laukinių graužikų maras pasitaiko Jungtinių Amerikos Valstijų vakarinėje pakrantėje, su ja besiribojančioje Kanadoje, Pietų Amerikoje, Bolivijoje, Brazilijoje ir Peru, Afrikoje, Madagaskare, Irane, Jemene, Saudo Arabijoje, Pietryčių Azijoje, Kazachijoje, Mongolijoje. Rizika keliautojams užsikrėsti yra pievose arba kalnuotose vietovėse, kur įmanomas sąlytis su sergančiais ar kritusiais graužikais, jų lizdais ar urvais.
-pestis
2350