maratònas, ilgiausia lengvosios atletikos bėgimo rungtis (42 km 195 m). Pavadinta atminimui graikų kario Filipido, kuris 490 m. prieš Kristų tokį atstumą iš Maratono lygumos nubėgo į Atėnus, kad praneštų apie pergalę prieš persus (Maratono mūšis), ir čia pat mirė. Į olimpinių žaidynių programą maratonas įtrauktas 1896 (moterų maratonas – 1984). Iki 1920 buvo bėgamas nevienodo ilgio nuotolis – nuo 40 km iki 42 km 720 metrų. Pirmuoju olimpiniu čempionu 1896 tapo S. Lujis (Graikija), bėgęs 2 h 58 min 50 s tuo pačiu keliu kaip senovės karys. Dabar startuojama ir finišuojama stadione, bėgama miesto gatvėmis. Maratono Europos čempionatai rengiami nuo 1934 (vyrų) ir 1982 (moterų), pasaulio čempionatai – nuo 1983 (vyrų), nuo 1987 (moterų).
Vilniaus maratonas (2017)