Maratono mūšis

Maratòno mšis, graikų ir persų kariuomenių mūšis Maratono lygumoje (40 km į šiaurės rytus nuo Atėnų). Vyko 490 09 (ar 08) 12 pr. Kr., per graikų–persų karus (500–449 pr. Kr.).

Šalių pajėgos ir planai

Iš Kilikijos atplaukęs persų laivynas (20–100 tūkstančių karių; laivyno vadas – Artafernas, kariuomenės – Datidas) 09 05 prisišvartavo Maratono įlankoje ir prie Trikorinto (dabar Kato Suli) įkūrė stovyklą. Persai tikėjosi išvilioti atėniečius iš Atėnų į Maratono lygumą, sumušti, apiplaukti Sunijo kyšulį ir pulti nesaugomą polį.

Pasirengimas mūšiui

Atėniečiai, pasiūlus Miltiadui, nutarė nelaukti persų atžygiuojant į Atėnus, o susikauti su jais Maratono lygumoje. Prašyti paramos į Spartą buvo pasiųstas šauklys. Atėniečių kariuomenė (10 000 hoplitų; vadas Kalimachas, vienos iš 10 filių – Miltiadas) išžygiavo į Maratono lygumą ir jos pietiniame pakraštyje įrengė stovyklą. Atžygiavo ir apie 1000 platajiečių. Kelias dienas susirėmimų nebuvo – atėniečiai laukė Spartos kariuomenės, todėl persams nesisekė išprovokuoti kautynių. Iš Spartos grįžęs šauklys pranešė, kad spartiečiai dėl ten vykstančios šventės pagal religinius nuostatus, kol nebus Mėnulio pilnaties fazės (09 12?), negalės išžygiuoti. Naktį iš 11 į 12 dalis persų sulipo į laivus ir pasiruošė plaukti į Atėnus, tai sužinoję graikai nutarė pradėti mūšį.

Maratono mūšio schema

Mūšio eiga

09 12 auštant graikai išsirikiavo ilgesne nei įprasta fronto linija – buvo susilpnintas centras (3–4 hoplitų eilės vietoj 8) ir sustiprinti sparnai; sumažėjus kariuomenes skiriančiam atstumui iki strėlės skrydžio graikai bėgdami puolė priešą. Mūšio pradžioje graikų centras pamažu traukėsi, o sparnai stūmė persus (daug jų buvo įvaryta į pelkes ir nuskendo, kiti gelbėjosi lipdami į laivus), paskui rinktiniai graikų daliniai iš sparnų atakavo jų kariuomenės centrą puolančius persus. Apie 9 valandą ryto mūšis baigėsi.

Nuostoliai ir reikšmė

Pasak Herodoto, žuvo apie 6400 persų, 192 atėniečiai (ir Kalimachas). Gavę žinią, kad prie Atėnų artinasi persų trijeros, graikai nuskubėjo į Atėnus; Filipidas buvo nusiųstas į Atėnus su žinia apie pergalę (iš čia maratono bėgimo rungties pavadinimas). Į Falerą (Atėnų pagrindinis uostas) atplaukusius laivus pasitiko išsirikiavusi graikų kariuomenė, todėl persai nutarė grįžti į Aziją.

Per Maratono mūšį persai didelių nuostolių nepatyrė ir ketinimų užvaldyti Graikijos žemyninę dalį neatsisakė, bet atėniečiams ir visiems graikams ši pergalė turėjo didelę moralinę ir politinę reikšmę.

879