Marc Chagall
Chagall Marc (Markas Šagãlas) 1887 07 07Liozna (prie Vitebsko) 1985 03 28Saint-Paul-de-Vence (Pajūrio Alpių departamentas), Rusijos ir Prancūzijos tapytojas, grafikas, keramikas, vitražistas. Litvakas. Paryžiaus mokyklos atstovas. 1907–09 mokėsi Peterburgo dailės akademijoje (nuo 1908 pas L. Bakstą). 1910–14, 1923–41 ir nuo 1947 gyveno Prancūzijoje, 1914–22 – Rusijoje. Po Spalio perversmo (1917) buvo meno reikalų komisaras Vitebske, nuo 1919 bendradarbiavo su Maskvos žydų teatru. 1922 Kaune surengė savo kūrinių parodą, 1935 lankėsi Vilniuje. 1941–47 ir 1958 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje, daug keliavo.
Kūrybai turėjo įtakos kubizmas, simbolizmas, ekspresionizmas, siurrealizmas. 1914–22, veikiamas žydų ir rusų folkloro, liaudies meno, papročių ir chasidizmo mistikos, suformavo savitą tapybos stilių. Ekspresyvaus kolorito paveiksluose siejasi realūs, iš vaikystės prisiminimų atgyjantys, mažų Baltarusijos miestelių gyvenimo vaizdai ir poetinės metaforos bei daugybė simbolių. Realūs ir alogiški, tarsi sapno, motyvai sukuria lyrišką, nostalgišką arba groteskišką nuotaiką (Tėvas, Aš ir kaimas, abu 1911, Virš miesto 1915, Žaliasis smuikininkas 1918, Sapnas 1927, Jaunavedžiai su Eiffelio bokštu 1928, 1982–83, Violončelininkas 1939, Cirkas 1956). Sukūrė knygų iliustracijų (N. Gogolio Mirusios sielos 1923–27, J. de La Fontaine’o Pasakėčios 1927–30, Biblija, 1931–36), sienų tapybos kompozicijų (Maskvos žydų teatre, 1919, Grand Opéra rūmuose Paryžiuje, 1964), vitražų (sinagogoje Jeruzalėje, 1961, Reimso katedroje, 1974), scenovaizdžių, keramikos. Parašė knygą Mano gyvenimas (Ma vie 1931). 1973 Nicoje, 1992 Vitebske atidaryti M. Chagallo muziejai.
M. Chagall. Violončelininkas (fragmentas; aliejus, 1939; © LATGA / ADAGP, 2020)
2756
M. Chagallo muziejus Vitebske (įkurtas 1992 M. Chagallo vaikystės name)