Jouhandeau Marcel (Marselis Žuhandò, Žuandò) 1888 07 26Guéret (Limousino administracinis regionas) 1979 04 08Rueil-Malmaison (prie Paryžiaus), prancūzų rašytojas. Kūryboje vyrauja žmogaus konflikto su savimi ir kitais, santykio su Dievu temos. Romanuose Teofilio jaunystė (La Jeunesse de Théophile 1921), Pensangrenai (Les Pincengrain 1924), Ponas Godo atsiveria (Monsieur Godeau intime 1926), Ponas Godo veda (Monsieur Godeau marié 1933), Šaminadūras (Chaminadour 3 t. 1934–41) kaip biblinis pragaras vaizduojama išgalvoto, primenančio Guéret, provincijos miestelio Šaminadūro kasdienybė, pasakojami juokingi ir kartu žiaurūs nutikimai. Autobiografiniame romane Santuokos kronikos (Chroniques maritales 1938) atskleidžiami sudėtingi M. Jouhandeau ir žmonos Elizos santykiai. Esė (rinkiniai Moralinių vertybių algebra / L’Algèbre des valeurs morales 1935, Apie niekšybę / De l’abjection 1939, Esė apie save patį / Essai sur moi-même 1945, Pagiriamasis žodis geidulingumui / L’Éloge de la volupté 1951, Apmąstymai apie senatvę ir mirtį / Réflexion sur la vieillese et la mort 1956, Rašytojo užrašų knygelės / Carnets de l’écrivain 1957) remiantis asmenine patirtimi ir šiek tiek ciniškai apmąstoma gėris ir blogis, gyvenimas ir mirtis, nuodėmė ir susitaikymas su Dievu. Dar išleista Atsiminimai (Mémorial 6 t. 1948–58), Dienoraščiai (Journaliers 28 t. 1961–82).
510