Marcel Mauss
Mauss Marcel (Marselis Mòsas) 1872 05 10Épinal (Vogėzų departamentas) 1950 02 01Paryžius, prancūzų sociologas ir antropologas. É. Durkheimo mokinys. Ankstyvojo struktūralizmo ir prancūzų etnologijos pradininkas.
Išsilavinimas ir veikla
1890–95 studijavo filosofiją Bordeaux universitete, nuo 1895 – religijos istoriją Sorbonos aukštųjų mokslų praktinėje mokykloje. Nuo 1902 dėstė Aukštųjų mokslų praktinėje mokykloje (primityviąją religiją), 1931–39 – Collège de France (sociologiją). Vienas Paryžiaus universiteto Etnologijos instituto įkūrėjų (1925). Kartu su É. Durkheimu prisidėjo prie Analų mokyklos atsiradimo Prancūzijoje, sukūrė vadinamąją prancūziškąją sociologinę mokyklą, leido žurnalą L’Année Sociologique (nuo 1901), kuriame skleidė É. Durkheimo idėjas ir sociologinius metodus. Po É. Durkheimo mirties (1917) tapo žurnalo redaktoriumi.
Marcel Mauss
Mokslinės idėjos
Domėjosi hinduizmu, lyginamąja religijotyra, lyginamosiomis civilizacijų studijomis. Teigė, kad senovės bendruomenėse santykiai buvo grindžiami ekvivalentiškumo principu, kad visos tautos yra civilizuotos, bet skirtingos. Žmogų suvokė kaip vientisą individą, kuris savyje jungia biologinius, socialinius ir psichologinius ypatumus. Tyrė įvairių kultūrų religinius, teisinius, ekonominius ir mitologinius aspektus. Siekė išplėtoti glaudų antropologijos ir psichologijos ryšį.
Idėjų įtaka
Skatino prancūzų sociologus, filosofus ir psichologus daugiau domėtis etnologija. Paskatino funkcionalizmo pradžią Europoje. M. Mausso idėjos turėjo įtakos prancūzų filosofams, sociologams ir etnologams (C. Levi-Straussui, P. Bourdieu, G. Batailleʼui, J. Baudrillardʼui, G. Duméziliui ir kitiems).
Svarbiausi veikalai
Parašė veikalus Esė apie aukojimo prigimtį ir funkciją (Essai sur la nature et la fonction du sacrifice, su Henri Hubertʼu, 1898), Sociologija: objektas ir metodas (La sociologie: objet et méthode, su Pauliu Fauconnet, 1901), Apie kelias primityvias klasifikavimo formas (De quelques formes primitives de classification, su É. Durkheimu, 1902), Bendrosios magijos teorijos apybraiža (Esquisse d'une théorie générale de la magie, su H. Hubertʼu, 1902), Esė apie dovanojimą (Essai sur le don 1925), Etnografijos vadovėlis (Manuel d’ethnographie 1926), Kūnų technikos (Les Techniques du corps 1936), Sociologija ir antropologija (Sociologie et anthropologie 1950).
R: Écrits politiques Paris 1997.