Marcelino Menéndez y Pelayo
Menéndez y Pelayo Marcelino (Marselinas Menèndesas i Pelãjas) 1856 02 03Santander 1912 05 02Santander, ispanų literatūrologas, kultūros istorikas, filosofas. Filosofijos mokslų daktaras (1873). Ispanijos karališkosios akademijos narys (1880). 1871–73 Barselonos universitete studijavo klasikinę literatūrą ir filosofiją, 1873–74 – Madrido universitete. Dirbo Portugalijos, Italijos, Prancūzijos, Belgijos ir Olandijos bibliotekose. Nuo 1878 dėstė Madrido universitete. 1884–92 Ispanijos Kortesų deputatas. 1898 Ispanijos nacionalinės bibliotekos, 1909–12 Ispanijos istorijos akademijos direktorius. Pradėjo kultūrinius, istorinius tyrinėjimus Ispanijoje. Parašė veikalus Ispanijos mokslas (La ciencia española 1876), Ispanijos eretikų istorija (Historia de los heterodoxos españoles 1880–82), Estetinių idėjų Ispanijoje istorija (Historia de las ideas estéticas en España 1883–91), Amerikos ispanų poezijos istorija (Historia de la poesía hispanoamericana 1911), Literatūros kritikos studija (Estudios de crítica literaria 5 t. 1892–1908), Romano kilmė (Orígenes de la novela 4 t. 1905–10), sudarė viduramžių poezijai skirtą Lyrinių Kastilijos poetų antologiją (Antología de poetas líricos castellanos 13 t. 1890–1908).
2440