Marche (Márkė), sritis Italijos vidurinės dalies rytuose, prie Adrijos jūros.
Apima 5 provincijas: Anconos, Ascoli Piceno, Fermo, Maceratos, Pesaro ir Urbino.
Plotas 9694 km2. 1,48 mln. gyventojų (2024).
Centras – Ancona (99 200 gyventojų, 2024); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2024): Pesaro (95,6), Fano (60,0), San Benedetto del Tronto (47,0), Ascoli Piceno (45,5), Senigallia (44,1), Civitanova Marche (42,0), Macerata (40,6).
Marchės vidurinė ir vakarinė dalis kalnuota, ją užima Umbrijos‑Marchės Apeninai; didžiausias aukštis 2476 m (Vettorės kalnas Sibillini masyve). Marchės rytinėje dalyje – siaura pajūrio žemuma. Šiaurės vakarinėje ir vakarinėje dalyje yra karstinių reljefo formų, daug karstinių urvų, iš jų ilgiausias – Frassasi urvas, giliausias – Tessarės urvas.
Klimatas mediteraninis. Daug upių, giliais slėniais jos teka į Adrijos jūrą; didžiausios upės: Metauro, Cesano, Esino, Potenza, Chienti, Tronto. Dirvožemiai kalnuose kalciažemiai ir rudžemiai, kalnų slėniuose – verstžemiai, rytinėje dalyje – pradžiažemiai.
Marchės ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Žemdirbystė daugiausia slėniuose ir prie upių žiočių; auginama vynmedžiai, alyvmedžiai, kukurūzai, kviečiai, cukriniai runkeliai, daržovės, vaismedžiai. Veisiama galvijai, kiaulės. Yra gamtinių dujų. Laivų statyba (Fano, Anconoje), naftos perdirbimas (Falconara Marittimoje), metalo ir medienos apdirbimo, baldų, popieriaus (Fabriano), siuvimo, avalynės, keramikos (Pesaro, Recanati), maisto pramonė; muzikos instrumentų gamyba (Castelfidardo).
Prie upių daug hidroelektrinių. Žvejyba; svarbiausi žvejybos uostai: Ancona, San Benedetto del Tronto. Anconos prekybos uostas; keltai į Kroatijos ir Graikijos uostus. Pakrante eina Milano–Bari geležinkelis ir automobilių magistralė. Anconos‑Falconaros ir Fano oro uostai. Pajūrio kurortai (Fano, Senigallia ir kiti). Turizmas. Tarptautinė turizmo birža.
2271
Istorija
Ikiistoriniais laikais gyvenama galų ir picenų. 292 prijungta prie Romos. Ankstyvaisiais viduriniais amžiais Marchės pietinę dalį valdė langobardai, šiaurinė dalis priklausė vadinamajam Pentapoliui: Rimini, Pesaro, Fano, Senigallijos ir Anconos miestų sąjungai, kurią kontroliavo Bizantija.
Nuo 8 a. Marche nominaliai buvo Popiežiaus srities dalis. 10 a. regionas suskirstytas į Šv. Romos imperijos Anconos, Camerino ir Fermo markas (pasienio provincijas), be to, atsirado daug savarankiškų komunų. 1519–1631 čia gyvavo popiežiaus įkurta Urbino kunigaikštystė.
Nuo 1861 Italijos karalystės dalis. Stipriai nukentėjo per 1997 žemės drebėjimą.
2271