Ricci Marco (Markas Rčis) 1676 06 05Belluno 1730 01 21Venecija, italų tapytojas, grafikas, scenografas. Vėlyvojo baroko atstovas. Venecijos mokyklos atstovas. Mokėsi pas dėdę S. Ricci, vėliau su juo dirbo. Bendradarbiavo ir su A. Magnasco (manoma, pas jį mokėsi), G. A. Pellegrini (Anglijoje kartu kūrė scenografijas). Gyveno Italijos įvairiuose miestuose (daugiausia Venecijoje), t. p. Olandijoje, Anglijoje (1708–1710, 1712–1717). Ankstyvajai kūrybai būdingos klasikinės tendencijos, vėlesnėje jaučiama Nyderlandų peizažo įtaka. Daugiausia tapė guašu, tempera ant odos. Būdingi nedidelio formato, ryškių spalvų, laisvai komponuojami gamtos peizažai (Peizažas, apie 1700, Audringas regionas 1710, Pajūrio vaizdas su bokštu 1720, Peizažas su upe ir figūromis, Peizažas su girdomais arkliais, Peizažas su medkirčiais ir dviem raiteliais, visi apie 1720), architektūriniai kapričai, kuriuose realūs vaizdai jungti su barokinės fantazijos elementais (Kapričas su Romos griuvėsiais, apie 1720, Architektūrinis kapričas, apie 1725). Buvo vienas pirmųjų 18 a. Venecijos grafikų. Išraižė ofortų pagal savo ir kitų autorių paveikslus, jungdamas realistinius ir įsivaizduojamus elementus sukūrė originalių kūrinių, daugiausia peizažų (Kapričas su kolonomis ir statula, matomas iš po arkos, apie 1720, Peizažas su vaismedžiu 1730). Kūrė scenografijas (A. Scarlatti operai Pyras ir Demetrijus Londone, 1709, t. p. Venecijos teatrams). Nutapė paveikslų ir sukūrė karikatūrų, fiksuojančių operų statymo užkulisius (Operos repeticija 1709). Peizažai bei ofortai paveikė šio žanro plėtrą 18 a. Venecijoje, kūryba turėjo įtakos Canaletto, F. Guardi, F. Zuccarelli, G. B. Piranesi ir kitiems. Smuklės kivirče M. Ricci nužudė gondolininką, todėl turėjo bėgti iš Venecijos. Manoma, nusižudė.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką